Ne tik naktimis, net ir nuo vidurdienio susirenkančių triukšmingų kompanijų, po savęs paliekančių kalnus šiukšlių, turgavietės administratoriai ir patys prekybininkai drausminti nedrįsta. Turgelį, virtusį neoficialia įtartinų susibūrimų vieta, pripažįsta aplenkiantys ir aplinkinių gatvių gyventojai.
Apie jaunuolius, įbauginusius ir turgaus prekeivius, ir jų pirkėjus, policija gavusi ne vieną pranešimą ne tik žodžiu. Kol kas dėl to ramiau mikrorajone netapo.
Baisiau nei prie konteinerių
„Ką po nakties randu po turgavietės stoginėmis, atrodo baisiau nei vaizdai prie atliekų konteinerių“, – prasitarė „Žaros“ turgavietę administruojančios bendrovės Panevėžio butų ūkio darbuotoja.
Pasak turgavietės kontrolierės, nekviesti svečiai po stoginėmis pradeda rinktis kartais net nuo vidurdienio.
„Per vasarą gyvenome kiek ramiau, gal jaunimas buvo išvažinėjęs, bet dabar vėl jo pilna. Muziką paleidžia taip garsiai, kad skamba visas turgus. Lauke prekiaujančios prekybininkės net nebesusikalba. Tie jaunuoliai po stoginėmis susėdę šneka garsiai ir nekultūringai, šiukšlina. Nelabai norisi ir pasakoti, kas čia dedasi“, – kalbėjo viešinti pavardę pabūgusi darbuotoja.
Anot jos, kompanija turgavietėje įsitaisė, kai joje ėmė sparčiai mažėti prekeivių, neatlaikiusių konkurencijos su kitoje gatvės pusėje, automobilių stovėjimo aikštelėje įsikūrusiais neva ūkininkais. Šiuo metu „Žaros“ turgelyje lauke iš 61-os vietos užimtos vos 20. Kitas okupavę jaunuoliai.
Vengia susipykti
Turgavietės kontrolierė pripažįsta nei pati, nei prekeiviai nedrįstantys imtis auklėti kultūringo elgesio ribas seniai peržengusio jaunimo.
„Aš pati gražiuoju su jais bandau tartis, sakau, bent nešiukšlinkite, kur patys sėdite, netriukšmaukite, nerūkykite. Trumpam aptyla ir vėl tas pats. Prekybininkai irgi tik paprašo elgtis ramiau, bent muziką pritildyti, o ką jie daugiau gali? Jei pradedi su jaunimėliu pikčiau kalbėti, išlaužo stogines. Ir dabar nulaužyti stelažai. Jiems per daug negali sakyti, nes paskui, vėlai vakare, kai darbuotojų nebebūna, atkeršija. Stoginės medinės, nežinai, kuo gali baigtis“, – guodėsi darbuotoja.
Anot jos, į turgavietę drausminti kompanijų ne kartą buvo kviesta policija. Regis, pasirodę pareigūnai įžūliems jaunuoliams – nė motais.
„Kai policija atvažiuoja, visi į kojas deda – ir nė vieno nelieka. Tik kartą pričiupo, mačiau, kaip kuprines purtė. Man atrodo, tąkart juos ir suregistravo. Bet praėjo kiek laiko ir vėl tas pats. Jų čia renkasi po 6, 8, net po 12. Vakare, sako, ir visa gauja, net su dviračiais suvažiuoja. Tokių paauglių nuo 10 iki 18 metų“, – pasakojo turgavietės kontrolierė.
Anot jos, turguje po stoginėmis sėdinčiais jaunuoliais niekas nesipiktintų, jei šie elgtųsi padoriai. Tačiau po kiekvieno jų apsilankymo valytojoms tenka sušluoti krūvas saulėgrąžų lukštų, ledų ir šokoladinių batonėlių popierėlių, surinkti butelių, pasak darbuotojų, ne taip retai ir nuo alkoholinių gėrimų.
„O kad matytumėte, kiek prispjaudyta. Rūko ir spjaudo“, – jaunuolių pramoga stebėjosi darbuotoja.
„Žaros“ turgavietės stoginės tapo ne tik jos, bet ir mikrorajono piktžaizde. Vos už kelių šimtų metrų nuo turgelio Klaipėdos gatvėje gyvenanti Renata Kaziliūnienė pasakojo seniai vengianti šios vietos.
„Net į paštą Dariaus ir Girėno gatvėje einu aplinkui, nors tiesiai per turgelį būtų gerokai arčiau. Nejauku eiti pro tą kompaniją. Sėdi pasislėpę tamsoje po tais stogeliais, šūkauja, muziką garsiai leidžia“, – pasakojo R. Kaziliūnienė.
Turgavietę nuniokojo
Savivaldybės įmonės Panevėžio butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Ruzgys pripažino, kad įtartinos kompanijos savo amžių bebaigiančiame turguje – įsisenėjęs galvos skausmas ir kol kas, regis, nepagydomas. Turgavietės administratoriai nebeišmano, kaip gintis nuo įžūliai besielgiančių paauglių.
Kadangi teritorija ne privati, o valstybinėje žemėje, jos negalima aptverti. Vaizdo kameros, pasak G. Ruzgio, irgi nebūtų išeitis.
„Esame galvoję apie kamerų įrengimą, bet jos tik stogus rodys, o kas po jais, nesimatys“, – gūžčioja vienas iš įmonės vadovų.
Anot jo, apie jaunuolių keliamą problemą ne kartą kalbėta ir su Panevėžio policija.
„Net esam rašę policijai prašydami, kad tam tikru laiku, kai prekiautojai išsiskirto, patruliai pravažiuotų pažiūrėti. Bet kol kas apčiuopiamų rezultatų nėra ir turbūt nebus. Čia renkasi probleminis jaunimas, kuris triukšmauja, vartoja alkoholį“, – sako G. Ruzgys.
Prieš porą metų Panevėžio butų ūkis turėjo tokių pačių bėdų ir dėl kitos jo administruojamos turgavietės, esančios Aukštaičių gatvėje, prekybos centro kieme. Po vienos nakties ją prekeiviai rado nuniokotą – išlaužyti stalai, suolai, sulankstyti lietvamzdžiai.
Policija iki šiol nenustatė vandalų, o suniokotą turtą savo lėšomis sutvarkė Panevėžio butų ūkis.
Visgi, pasak G. Ruzgio, po tuomet kilusio nemenko skandalo chuliganai šį turgelį pradėjo aplenkti.
Panevėžio policija tvirtina „Žaros“ turgavietės mikrorajono skaudulį žinanti ir po stoginėmis besirenkančias kompanijas stebinti.
„Gaunami pranešimai, kad ten būriuojasi jaunimas. Policija į tai atkreipia dėmesį ir pro tą vietą pravažiuoja mieste patruliuojančių pareigūnų ekipažai“, – teigia apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos grupės specialistas Tadas Martinaitis.
Karštieji taškai
Kol gyventojai, nekrisdami į akis, stengiasi aplenkti mikrorajono juodąjį tašką, o policija ramina kartkartėmis pro jį pravažiuojanti, su jaunimu gatvėje kontaktus bando megzti Atviras jaunimo centras (AJC). Vasaros pradžioje jame įdarbintas specialistas darbui su probleminiu jaunimu gatvėje. Tiesa, kol kas toks darbuotojas visame mieste tėra vienas, o ir jam tenka tik pusės etato krūvis.
AJC įsteigtas vienas tokio specialisto etatas, tačiau jį turėtų dalytis du darbuotojai – vyras ir moteris, kaip reikalauja Jaunimo reikalų departamentas.
Tačiau surasti moterį, gebančią ir pasiryžusią eiti į gatvę ir bendrauti su jaunimu, pasirodė esant sunku. AJC paskelbus konkursą eiti šias pareigas, laimėtoja paskutinę minutę tokio darbo atsisakė. Antrajame konkurse iš dviejų kandidačių nė viena neatitiko specialistui darbui su jaunimu gatvėje keliamų reikalavimų.
Tokiems darbuotojams Lietuvoje suskaičiuoti užtektų vienos rankos pirštų. Juos turi tik penki atvirieji jaunimo centrai.
Panevėžio AJC direktorės Daivos Juodelienės teigimu, šie specialistai nėra nei jaunimo tramdytojai, nei policijos pareigūnų padėjėjai. Jų darbas – užmegzti draugišką ryšį su gatvės jaunimu ir bandyti jiems parodyti, kad gyvenime yra daugybė gerų ir įdomių užsiėmimų.
Panevėžio AJC dirbantis specialistas, pasak direktorės, kol kas tiria situaciją mieste ir stebi vadinamuosius karštuosius taškus, kuriuos švietimo įstaigų, bendruomenių atstovai įvardijo kaip probleminio jaunimo susibūrimo vietas. D. Juodelienės teigimu, „Žaros“ turgavietės šiame sąraše nebuvo.
Sulaukus signalų, šiuo metu dėmesys sutelktas į „Šaltinio“ progimnazijos mikrorajoną.