Jis ramiai ropojo ties sankryža su Suvalkų gatve, netoli žūklės reikmenų parduotuvės.
„Mašinos vėžlį aplenkdavo. Pasidarė gaila, kad nepervažiuotų“, – pasakojo miestui svetimą gyvūną išgelbėję vyrai.
Pabėgėlį parsinešęs į namus, Modestas išsiaiškino, kad vėžlys nėra panašus į lietuviškąjį balinį. Už plaštaką didesnis gyvis, panevėžiečio spėjimu, gali būti kilęs iš Vidurinės Azijos.
Modestas kreipėsi pagalbos į Gamtos mokyklą. Tik ši atsisakė priimti egzotinį gyvūną. Įstaiga paaiškino, kad tokį svečią priglaustų, jei jam reikėtų pagalbos – būtų sužalotas.
Priglaudė žinovas
Vėžlį paimti sutiko Panevėžio gyvūnų globos draugijai vadovaujanti Rūta Liberienė. Ji tą patį vakarą suskubo ieškoti paklydėliui naujų namų ir netrukus rado.
Į pagalbos šauksmą atsiliepė vilnietis Rokas Miežinis, auginantis vėžlius jau per 20 metų ir apie juos žinantis labai daug.
„Tai yra stepinis arba Vidurinės Azijos vėžlys. Jam daugiausia gali būti dveji metai. Vėžliukas sveikas ir kol kas pas mus glaudžiasi. Jei neatsiras tikrieji jo šeimininkai, čia ir pasiliks“, – pasakojo žinovas.
Roko manymu, roplys Panevėžio gatvėje atsirado pabėgęs iš šeimininkų kiemo. Šie gyvūnai gali gyventi ir lauke, jei tinka sąlygos.
„Gerai įsirausę į žemę tokie suaugę vėžliai gali ir mūsų žiemas ištverti. Bet dažniausiai prieš šalčius juos iš žemės ištraukia ir iki pavasario laiko šaldytuve. O atšilus vėžliai prabunda ir gali keliauti į aptvarą lauke“, – pasakojo Rokas.
Tačiau pabrėžia, kad taip eksperimentuoti su šiais gyvūnais jų auginimo neišmanantiesiems geriau nerizikuoti. Elgiantis nemokšiškai lengva gyvūną pražudyti.
Auginti ne bet kaip
R. Miežinis neslepia, kad pasiklydęs egzotiškasis „panevėžietis“ domino ne vieną jį priglausti norėjusį gamtos mylėtoją. Tačiau, anot jo, bet kas tokių gyvūnų negali auginti. Ir pardavinėti jų nereikėtų, nes paprastai pardavėjai, vilniečio tvirtinimu, neturi išsamios informacijos apie savo gyvąją prekę.
Rinkoje toks vėžlys kainuoja daugiau nei 100 eurų.
„Bet šita kaina dar maža. Išlaidų reikalauja įranga tokiam gyvūnui auginti. Jam neužtenka bute paropinėti“, – sako dabar keturis vandens vėžlius laikantis R. Miežinis.
Stepinio vėžlio jis iki šiol neauginęs, bet daug domėjosi ir girdėjo, kad įmanoma išperinti net Lietuvoje.
Visi vėžliai, pasak Roko, turi savo unikalų kiauto raštą. Tai, anot jo, kaip žmogaus piršto atspaudas, tad jei atsiras paklydėlio šeimininkas, jis tikrai pažins savo augintinį.
Tai ne pirmas atvejis Panevėžyje, kai gyventojai suranda pasimetusį vėžlį. Šalia Lėvens Piniavoje gyvenanti moteris prieš kelias vasaras tokį svečią sutiko ant upės kranto.