Išsiuntė laiškus
Panevėžio miesto Savivaldybės administracija nusiuntė dabartiniams vandens bokšto savininkams nurodymus sutvarkyti pastatą, kad oro nudrengtas bokštas nekeltų baimės aplinkiniams gyventojams.
Išskirtinį vandentiekio bokštą nusipirko du fiziniai asmenys: vyras ir moteris. Vienas jų gyvenamąją vietą deklaravęs Kaune, kitas – Panevėžyje. Už komercinės paskirties objektą sumokėta keliskart mažiau nei prašytieji 64 tūkst. eurų.
Buvo vizija
Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ biuro vadovas Vaidas Šukys aiškino, kad žino šį pastatą.
„Teko jį porą metų pardavinėti ir ne kartą esu su užsimaniusiais jį pirkti apžiūrėjęs. Galiu pasakyti, kad nuo stogo atsiveria graži Panevėžio miesto panorama. Tačiau, norint jį pritaikyti veiklai, reikia turėti nemažai investicijų“, – sakė V. Šukys ir pridūrė:
„Dar nenupirkus pastato dabartiniams savininkams, prieš tai buvęs savininkas turėjo viziją, ką daryti su pastatu. Vandentiekio bokšte planuota įrengti 6-7 butus, o viršuje – ant stogo – restoraną. Tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas, o ką su pastatų darys dabartiniai savininkai – neaišku.“
Pardavinėjo ilgai
Nekilnojamojo turto agentūros „Hausitus“ brokerė Kristina Pranckėtytė naujienų portalui JP pasakojo, kad vandens bokštas pardavinėjamas buvo ilgai, bet prieš porą metų pavyko parduoti.
„Bokštą nusipirkę žmonės nenori atskleisti savo tapatybės. Taip pat pirkėjai kol kas nenori pasakoti, ką darys su pirkiniu. Prieš tai buvęs bokšto savininkas Virginijus Dromantas turėjo net ir projektą, kaip panaudotų statinį. Tai turėjo būti pramogų kompleksas. Būtų įrengęs ir liftą. Tačiau planai pasikeitė ir jį pardavė“, – prisiminė brokerė ir tęsė:
„Kas tokie nupirko vandens bokštą, pasakyti negaliu, bet žinau, kad jie šiuo metu yra ne Lietuvoje.“
Pažeidė įstatymą
Panevėžio mesto savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga teigė, kad yrančio pastato savininkams išsiųstas raštas su įpareigojimu sutvarkyti bokštą.
„Kovo pradžioje gavome Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą, kuriuo prašoma įpareigoti bokšto savininkus skubiai uždengti bokštą skarda, sutvirtinti jo sienas, taip pat nuolat stebėti jo būklę. Nustatyta, kad krentantys nuo bokšto stogo skardos gabalai ar plytų atplaišos yra pavojingos aplinkinių namų gyventojams, praeiviams. Statinio savininkai pažeidžia Statybos įstatymą, kuris reikalauja suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei sveikatai ar aplinkai“, – aiškino situaciją D. Vadluga.
Kreipsis į teismą
Pasak skyriaus vedėjo, bokšto savininkams buvo duotas nurodymas iki kovo 1 dienos suremontuoti statinį taip, kad jis nekeltų grėsmės aplinkinių namų gyventojams, praeiviams.
„Nurodymų savininkams nepavyko įteikti, nes dokumentai grįžo kaip neįteikti. Nurodymai suremontuoti statinį išsiųsti pakartotinai savininkams, o terminas sutvarkyti pastatą pratęstas iki birželio 30 dienos. Beje, bokšto savininkai paskambino iš užsienio ir žadėjo, kad kai tik baigsis karantinas, grįš į Lietuvą ir sutvarkys pastatą“, – informavo D. Vadluga ir teigė, kad bokšto savininkams neįvykdžius nurodymų bus kreipiamasi į teismą.
Registre 8 bokštai
Ilgą laiką nenaudojamas bokštas buvo įmonės „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybė ir tik maždaug 2003-iaisiais perėjo į privačias rankas.
Pastato aukštis beveik 45 m. Šis buvęs vandens bokštas panevėžiečiams pažįstamas, menantis miesto istoriją nuo 1960 metų.
Lietuvos kultūros vertybių registre yra vos 8 vandentiekio bokštai ir vienas vandentiekio siurblinės statinys Vilniuje. Tai reiškia, kad juos įsigijusiems tektų paisyti tam tikrų paveldo reikalavimų.
Kiti vandentiekio bokštai (jų dauguma) statyti sovietmečiu. Jie yra dviejų tipų: betoniniai ir metaliniai. Vandentiekio bokštai turi nedidelę apžvalgos aikštelę, kuri yra pasiekiama sraigtiniais laiptais. Jo pamatai betoniniai, sienos plytų ir gelžbetonio blokų, grindys betono.
Daugelyje užsienio šalių tokie vandens bokštai rekonstruojami į butus jau gana seniai. Tokie statiniai tampa gana netradiciniais ir ekstravagantiškais butais.