Kaip teigia J. Razmus, fabriko siena, kaip „drobė“ šiam paveikslui, buvo pasirinkta neatsitiktinai: fabrike gaminami nostalgiją keliantys sausainiai, o gerai nuo pagrindinės gatvės pusės matoma raudonų plytų siena tuščia stovėjo ne vienerius metus. Tad nuspręsta ją panaudoti.
Žinomą menininką A. Kriščiūną idėjai įgyvendinti taip pat pasirinko neatsitiktinai. „Tokiam prekės ženklui, kaip „Gaidelis“ – keliančiam prisiminimus ir nostalgiją įvairių kartų atstovams, tačiau tuo pat metu paprastam ir prieinamam – būtent Algio piešinys, kuris yra tobulas popkultūros ir meno balansas, yra taikliausias sprendimas. Labai tikiuosi, kad jis ne tik atkreips gatve einančių praeivių dėmesį, bet ir paskatins juos stabtelėti asmenukei bei trumpam privers susimąstyti – „ar moku džiaugtis mažais malonumais“, – kodėl ant fabriko sienos atsirado toks gatvės meno kūrinys, aiškina J. Razmus.
Jam antrina ir paveikslo autorius A. Kriščiūnas, sakydamas, kad paveikslas iš pirmo žvilgsnio atrodo komiškas, nes neįmanoma, kad astronautas, sėdintis Marse ar kitoje tolimoje planetoje, galėtų valgyti sausainius su kava – juk jam trukdytų skafandras! O atsidaryti šalmo stiklo jis negali – per akimirką pražūtų.
„Štai čia ir yra situacijos metaforiškumas, paveikslo keliamas klausimas – gal per sudėtingas gyvenimas, per aukštai užsikelta reikalavimų kartelė mums trukdo mėgautis paprastais malonumais? Juk dažniausiai taip ir nutinka, nes, siekdami karjeros, turtų ar tuščios garbės, mes aukojame daug tikresnius dalykus – paprastus žmogiškus džiaugsmus, artumą ir bičiulystę bei lėtas gyvenimo akimirkas, kitaip tariant, visa tai, kas iš tiesų mus daro laimingus“, – paveikslo idėją ir siunčiamą žinutę aiškina menininkas.
Ši idėja gimė „Vilniaus pergalei“ bendradarbiaujant su Šiaulių dailės galerija, nes, pasak jos vadovės Ernestos Šimkienės, tai tęsia galerijos prieš 8 metus pradėtą tradiciją miesto sienas puošti meno kūriniais.
„Šiaulių dailės galerija dar 2016 metais pradėjo gatvės meno projektą „Saulės pagrobimas“. Keletą metų miesto sienos pildėsi įvairiausiais meno kūriniais, kuriuos kūrė ir žinomi Lietuvos bei užsienio kūrėjai, ir Šiaulių miesto menininkai, kurie nėra gatvės meno kūrėjai, bet išdrįso savo tapybos ir grafikos darbus perkelti į viešą monumentalią erdvę. Po kelerių metų pauzės, kai atrodė, kad jau lyg ir nebeliko sienų, ant kurių galima būtų piešti, galerija vėl grįžta į miestą su naujais projektais. Vienas jų, tai dviejų puikiai žinomų kūrėjų – paveikslo autoriaus Algio Kriščiūno ir jį ant sienos perpiešusio Tado Vincaičio – kūrinys, nukeliantis mus į kosminę erdvę. Mums svarbu, kad kūrinys bus „Gubernijos“ rajone, ne miesto centre, nes tai gera proga miestiečiams bei miesto svečiams nuklysti ir išsamiau patyrinėti kitą, ne tokią fasadinę Šiaulių pusę“, – pasigrožėti baigiamu ir netrukus „Vilniaus pergalės“ fabriko sieną ryškiai nuspalvinsiančiu paveikslu kviečia Šiaulių dailės galerijos vadovė.
