Šviečiantis pėsčiųjų tiltas jungia centrinę miesto aikštę ir Gruževskių dvaro rūmus – mūsų dienas pasiekusį unikalios medinės architektūros šedevrą, šiuo metu baigiamą rekonstruoti ir netrukus atsiversiantį visuomenei, rašoma savivaldybės pranešime.

Šviečiantys Kuršėnai pradėjo Kalėdų kelionę

Pirmiausia šviesų ir spalvų žaismas pažadino Gruževskių dvaro rūmą, nušvietė senojo dvaro parko medžius ir išraiškingas senųjų baltų ženklų kompozicijas. Lazerių šviesos ir fejerverkų liepsnos pasveikino naująjį pėsčiųjų tiltą, kuris šalies architektų yra vertinamas, kaip vienas įspūdingiausių ir gražiausių kūrinių, jungiančių du Ventos upės krantus.

262 metrų naujuoju įspūdingus pėsčiųjų tiltu, nešdami šviesą į miestą nužygiavo Viduramžiai LT kojūkininkų komanda, sukurdama ypatingą nuotaiką ir šventišką iškilmę. Kojūkininkų nešami deglai nušvietė centrinę Lauryno Ivinskio aikštę, lietuviško kalendoriaus pradininko Lauryno Ivinskio paminklą ir nušvito Kuršėnų Kalėdų eglė.

Šiemet Kuršėnų eglės įžiebime tiesiogiai ir gyvai miesto visuomenė ir svečiai negalėjo dalyvauti, tik Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras, Kuršėnų seniūnijos, kultūros darbuotojai, specialistų komandos prižiūrėjo, kad viskas vyktų sklandžiai.

Yra sukurti ir visuomenei pristatomi vaizdo siužetai ir šios ypatingos Kuršėnų Kalėdos yra matomos iš bet kurios pasaulio vietos, kur tik gyvena iš Kuršėnų kilę, Kuršėnais besidomintys, juos žinantys ir mylintys žmonės.

„Getin“ kūrėjų komandos sukurtas Šviečiančių Kuršėnų siužetas:

Šioms šventėms ypatingai susitelkė visa miesto bendruomenė. Kuršėnų miesto seniūnija organizavo Kalėdų eglės ir miesto puošimą, įspūdingai savo pastatus, savo miestą puošia verslo įmonės, gyventojai. Šiemet didžiosios miesto eglės puošimo stilių rinko gyventojų atstovai – seniūnaičiai. Ypatingas rūpestis teko Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro, kitų kultūros, švietimo įstaigų, veikiančių Kuršėnų mieste, bendruomenėms. Savo mylimam miestui kurti šventinę nuotaiką, fiksuoti užburiantį miesto vaizdą iš dangaus yra susitelkęs Kuršėnų miesto jaunimas – Pavenčių mokyklos–daugiafunkcio centro kūrybinė grupė „Up We Go“ bei Kūrybinės raiškos centras.

Nufilmuotas ir rengiamas virtualus turas po šviečiančius kalėdinius Kuršėnus, todėl pasivaikščioti ir pasigrožėti atgimstančiu miestu, įspūdingu tiltu ir šviesomis šokančiais senojo parko medžiais bus galima iš bet kurios pasaulio vietos.

Vienas ilgiausių Lietuvoje pėsčiųjų tiltų – ypatingas traukos ir estetikos objektas

Šios Kuršėnų Kalėdos ypatingos dėl itin svarbios naujienos – nuo gruodžio 4-osios visuomenės lankymui atvertas 262 metrų ilgio, išskirtinės konstrukcijos pėsčiųjų tiltas per Ventos upę. Naujasis tiltas dar statybų metu šalies architektų buvo vertinamas, kaip vienas gražiausių Lietuvoje pėsčiųjų tiltų, kuriame itin dera natūralios medžiagos, moderni architektūra ir puikiai sutvarkytos Ventos upės prieigos.

Naujasis pėsčiųjų tiltas per Ventos upę – tai jungtis tarp dviejų Ventos upės krantų, jungtis tarp šiandieninio miesto, modernios miesto aikštės ir miesto istorijos – Gruževskių dvaro rūmų, baigiamų rekonstruoti ir prikelti naujam gyvenimui, bei senojo dvaro parko. Tai jungtis ir tarp žmonių – vienišių ir bendruomeniškų, politikuojančių ir apolitiškų, mylinčių šiandieninį miestą ir gerbiančių jo istoriją, čia gyvenančių ir atvykstančių į svečius.

Tiltas pastatytas per metus, o nuo pirmosios minties, kad reikia atgaivinti Kuršėnų miestą, Ventos upę ir sukurti ypatingą traukos objektą, praėjo beveik treji metai. Visą šį laiką tiltas buvo visuomenės, architektų, žiniasklaidos dėmesio centre dėl daugelio priežasčių: tai vienas pačių ilgiausių pėsčiųjų tiltų Lietuvoje, jis yra išskirtinės konstrukcijos, su apžvalgos aikštelėmis, interaktyviomis salelėmis. Šiam tiltui parinkti neeiliniai apdailos elementai, tiltas natūraliai įsilieja į išskirtinį Ventos upės, miesto, gamtos peizažą.

Kuršėnų pėsčiųjų tiltas išskirtinis ir tuo, jog yra ypatingai apšviestas, ilgaamžis, apdaila sukurta iš itin madingos šiuolaikinėje architektūroje medžiagos – korteno.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)