Šiandien renginio vyksmo vietoje vykusioje spaudos konferencijoje pristatyta tradicijų kupina šventė, kviesianti šiauliečius ir miesto svečius pažymėti astronominio rudens pradžią lietuvių ir latvių folkloriniais šokiais ir dainomis, stebint baltišką, pagal senuosius papročius parengtą jungtuvių ceremoniją ir mėgaujantis įspūdingu ugnies reginiu. Organizatoriai įsitikinę, kad rudenį reikia pasitikti ypatingai, atsigręžiant į etninę kultūrą, prisimenant senąsias baltų tradicijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Rudens lygiadienis žymi astronominio rudens pradžią ir pabrėžia šiltojo metų laiko pabaigą bei perėjimą į šaltąjį metų laiką. Nuo šios dienos nakties trukmė tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. „Nuo senų laikų, kaip ir kiekvienas svarbus gamtos pokytis, ši diena Lietuvoje yra švenčiama. Rudens lygiadienio šventė neatsiejama nuo ugnies ritualų, žyminčių dienos ir nakties trukmės susilyginimą, ją tradiciškai lydi šokiai, rudens gėrybių mugės. Per rudens lygiadienį įprastai švenčiama ir Baltų vienybės diena, todėl ir mūsų šventė bus neatsiejama ne tik nuo lietuviškų, bet ir latviškų šaknų“, – sako Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.
Svarbiausiu šventės akcentu taps baltiškų jungtuvių ceremonija, kurią ves Šiaulių kultūros centro apeiginio folkloro ansamblis „Rėda“. „Jungtuvių ceremonija paremta senaisiais lietuvių papročiais, ji simbolizuoja virsmą iš jaunystės į suaugusiųjų gyvenimą. Tokios jungtuvės tinka tiems, kuriems artima senoji baltų kultūra ir gamta“, – sako ansamblio „Rėda“ vadovė, etninės kultūros, pasaulėžiūros specialistė Justė Lipinskienė.
Folkloristė pasakoja, kad jungtuvių šventė susidės iš kelių dalių. Pirmiausia vyks jungtuvių dienos išvakarių apeigos, dar vadinamos vakarynomis arba mergvakariu, kuriomis jaunoji atsisveikins su jaunystės pasauliu ir pašėlusiomis mergavimo dienomis, tėvais ir draugėmis. Po jų vyks jungtuvių ceremonija, kurioje, vestuvių dalyviams pro vartus patekus į sakralią šventės vietą, tradiciškai bus atliekamos baltiškoms vestuvėms būdingos apeigos, užtvirtinančios jaunavedžių sąjungą.
Šventės metu bus tęsiama ir tradicija minėti rudens lygiadienį su šokiais, mat čia vyks Lietuvoje jau penktą kartą organizuojama akcija „Visa Lietuva šoka“, visus norinčius šokti įtrauksianti į smagų lietuvių ir latvių folklorinių šokių sūkurį. Akcijos metu bus kviečiami šokti ne tik patyrę šokėjai, bet ir šokio smagumo dar nepažinę žiūrovai, praeiviai.
Temstant Talkšos ežero pakrantėje bus atidengiamos ir išdegamos Šiaulių dailės mokyklos organizuoto plenero „Saulės stulpai“ metu sukurtos pirmosios keturios šamoto skulptūros, leisiančios šventės dalyviams gėrėtis įspūdingu ugnies reginiu. Aleksnadrs Djačenko, Marite Djačenko, Ilze Emse-Grinberga, Irena Šliuželienė, Vilius Šliuželis ir Vitalija Kurtinaitienė – Latvijos ir Lietuvos menininkai, kurių skulptūras bus galima išvysti renginio metu. Atidengiant skulptūras žiūrovai galės mėgautis ir ugnies ir šokio grupės „13“ pasirodymu.
Giliau prie baltiškųjų ištakų nuves ir lietuvių bei latvių muzikinių grupių koncertai. Folk grupė „Jauno Janiu orkestris“ (Latvija) žada nustebinti šviežiu roko, tradicinės bei elektroninės muzikos elementų deriniu, o baltiškojo folkmetalo grupė „Ūkanose“ pristatys senąsias lietuvių dainas, sustiprindama jų skambesį sunkesnėmis aranžuotėmis.