Pareigūnas kraują aukoti pradėjo 2003 metais, kai pakvietė bendradarbiai: „kolegos sakė, kad susižeidė pažįstamas medžiotojas ir kvietė duoti kraujo – gal prireiks. Po to karto pagalvojau, kad galiu aukoti dažniau. Taip ir „užsikrėčiau“ tuo. Praeina pora mėnesių ir pradedu galvoti, kad jau reikės vėl eiti“.
Geri pavyzdžiai įkvepia, tad anot M. Tautkaus, 60 – dar nėra didelis skaičius. Vyras pažįsta ne vieną kraujo donorą, kuris gali didžiuotis gerą darbą daręs daugiau nei 100 kartų.
4-5 kartus per metus kraujo aukojantis pareigūnas 2015 m. vasarą apdovanotas Lietuvos garbės donoro pažymėjimu. „Niekada negali žinoti, kada pačiam prireiks pagalbos. Mačiau, kai kolegos 5 metų vaikas mirė nuo kraujo vėžio. Prieš kelis metus mamai diagnozavo kraujo ligą, dabar jai dažnai reikalingas paaukotas kraujas. Kažkas padeda mūsų šeimai, aš kažkam gerą darbą padarau. Juk tiek visokių nelaimių nutinka, žmonės suserga, jaučiu pareigą padėti.“
Aukojimo kultūra Lietuvoje taip pat keičiasi. Anot pareigūno, anksčiau ateidavo asocialių asmenų, dabar žmonės tai daro sąmoningai: „pinigais visko neišmatuosi. O juk ir taip atminimui kas kartą dovanų duoda, tuo ir džiaugiesi“.
27 metus policijos sistemoje, tik skirtinguose padaliniuose, dirbantis pareigūnas sako, kad didžiausia vertybė – šeima. „Juk artimieji yra tai, ką labiausiai turime branginti. Liūdna matant žmonių abejingumą. Daugelis mato tik save, aplink neapsižvalgo. Mes esame tiek daug visko pertekę, tad gerai, kai esi sveikas, viskas gerai, bet nežinai, kada kas gali nutikti, kokios pagalbos prireiks. Tėvai, šeima – man šventas dalykas. Tikriausiai mus taip užaugino – atsakingais žmonėmis. Štai brolis jau aštuonerius metus gyvena užsienyje, tačiau tėvams bent trumpam paskambina kiekvieną vakarą“.
Šiaulietis pats yra trijų vaikų tėvas, tad supranta, kaip svarbu rodyti gerą pavyzdį, ir kaip pats sako, namuose neliūdna, kai žmonių daug, o kad smagiau būtų ir armonika pagroja, nors natų nepažįsta – muzikuoja iš klausos. „Paprastas aš, niekuo neišsiskiriantis žemaitis, kuriam nereikia laimės ieškoti toli – juk ji čia, namuose“ – sako Modestas Tautkus.