Lapkričio 11-ąją, Švento Martino dieną, yra švenčiama Žibintų arba Šviesos šventė. Ypač ji populiari Vokietijoje, katalikiškajame Reino regione, kai sutemus galima pamatyti vaikų procesijas su pačių pagamintais žibintais, skleidžiančiais šviesą ir šilumą. Taip prisimenama legenda, kaip Šv. Martinas pasidalijo apsiaustu su sušalusiu vargeta ir įžiebė šilumą bei viltį pavargėlio širdyje.
Žibintų šventė visiems tarsi primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje, sieloje, visada šilta ir šviesu. Svarbu tikėti ir pasitikėti, nes sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią svarbu saugoti, puoselėti, dalytis, užjausti.
Lapkričio 9 dieną Sidabrave pirmą kartą vyko Žibintų šventė, į kurią visus pakvietė Sidabravo kultūros namai. Įstaigų iš anksto buvo paprašyta pagaminti po žibintą, nes juk Žibintų šventė ir yra visus suartinantis, suburiantis renginys, uždegantis šiltas ugneles ir padovanojantis sau ir kitiems nuostabių akimirkų.
Vėjyje ir žibintų šviesoje skambantys poezijos posmai apie gyvenimo prasmę ir likimą sustiprino gyvenimo trapumo, bendrumo pojūtį. Liepsnojantis laužas, karšta arbata sušildė ir apjungė visus.
