Tauragė ir Vilnius yra 2 iš 100 Europos miestų, kurie dalyvauja ES misijoje „Iki 2030 m. – 100 pažangiųjų neutralaus poveikio klimatui miestų“. Šios eksperimentinės inovacijų programos tikslas – iki minimumo sumažinti ŠESD emisijas ir rasti būdų, kaip kompensuoti likusį neišvengiamą išmetamą ŠESD kiekį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Miestų atstovai teigia, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą yra įmanoma, tik tam būtina išspręsti esminius kylančius iššūkius.
Įgyvendinami pokyčiai apima visą miesto ekosistemą
Kaip pasakoja Tauragės rajono savivaldybės administracijos vadovė Gintarė Rakauskienė, miestas žaliojo miesto politiką vykdo nuo 2016 m., kai buvo pradėti diegti atsinaujinančios energetikos sprendimai bei pristatytos darnaus judumo priemonės.
„Nors sričių, kurias turime tobulinti, yra daug, atsinaujinančioje energetikoje jau nebesame naujokai. Centriniame šildyme naudojame tik biokurą, o žaliosios elektros energijos Tauragės rajone pagaminama daugiau nei suvartojama. Savivaldybės įmonės elektros energiją sau gamina pačios, taip pat statomas nutolęs 1 MW saulės elektrinių parkas, kurio pagaminta elektros energija bus naudojama, pavyzdžiui, gatvių apšvietimui. Taip pat aktyviai atnaujiname ir viešojo transporto parką, sukūrėme bendrą regioninį viešojo transporto bilietą, optimizavome maršrutus“, – sako G. Rakauskienė.
Tikslas tapti klimatui neutraliu miestu yra ambicingas, o pavyzdžių, į kuriuos būtų galima lygiuotis, nėra daug. Dėl šios priežasties į miesto pokyčio planavimą įtrauktos visos suinteresuotos šalys, o paruoštą strategijos susitarimo dokumentą pasirašė net 17 partnerių, tarp kurių – energetikos, transporto, jaunimo, kultūros, švietimo, NVO ir kitų sričių atstovai.
„Nors strategija aiški, vienas didžiausių iššūkių yra žmogiškieji pajėgumai, kadangi efektyviam jos įgyvendinimui būtinos atitinkamos kompetencijos. Lyderiauti ir rodyti kelią nėra paprasta – patys mokomės procese. Tam labai padeda, jog esame „100 klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m.“ misijos dalis – turime galimybę mokytis iš kitų ambicingiausių Europos miestų bei šios srities ekspertų, tačiau net ir tokiu būdu klaidų neišvengsime“, – teigia G. Rakauskienė.
Įgyvendinant vadinamąją „100 miestų misiją“ Tauragėje artimiausiu metu planuojama tęsti ir spartinti dviračių infrastruktūros plėtrą, elektrinių autobusų įsigijimą ir tobulinti viešojo transporto sistemą, individualių namų renovaciją. Siekiant aktyviau įtraukti gyventojus, bus vykdomos švietimo ir socialinės iniciatyvos.
Gyventojų įsitraukimas – kritiškai svarbus
Antrame misijoje dalyvaujančiame mieste Vilniuje, kaip ir Tauragėje, įgyvendinti pokyčiai judumo, atsinaujinančios energetikos, būstų modernizacijos srityse.
Viešosios įstaigos „Neutralus klimatui Vilnius“ miestų misijos koordinatorės Aušrinės Vitkutės teigimu, prie ŠESD mažinimo savivaldybėje svariai prisideda įgyvendinamas darnaus judumo planas bei gyventojų sąmoningumo didinimas, pereinant prie netaršių automobilių eksploatavimo.
Remiantis juo, yra atnaujinamas viešojo transporto priemonių parkas, peržiūrimi autobusų bei troleibusų maršrutai, įrengiama vis daugiau A juostų, eisme suteikiančių pirmenybę viešajam transportui. Vilniuje taip pat yra vystomas dviračių bei pėsčiųjų takų tinklas, plečiama mikromobilumo dalijimosi sistema.
„Be kita ko, centralizuotos šilumos tiekimo sistemoje palaipsniui atsisakoma iškastinio kuro naudojimo, diegiami energetinį efektyvumą didinantys išmanieji sprendimai. Didelį ŠESD išmetimų kiekį generuoja senos statybos pastatai, todėl jų modernizacija taip pat yra tarp mūsų prioritetinių darbų“, – pasakoja ji.
Pasak A. Vitkutės, jau neužilgo, Europos Komisijai patvirtinus miesto strategines klimato neutralumo siekio gaires, bus sistemingai organizuojami visuomenę ir verslą įtraukiantys renginiai.
Didžiausi iššūkiai – keliuose pagrindiniuose sektoriuose
Nors įsipareigojimą iki 2030 m. tapti neutraliais miestais Lietuvoje įgyvendina du šalies miestai, jie – ne vieninteliai, žengiantys tvarumo keliu. Pasak Lietuvos žaliųjų savivaldybių tinklo koordinatoriaus Romualdo Petraičio, kiekvienas miestas pats nusprendžia, kokių veiksmų imtis norint prisidėti prie žaliojo judėjimo.
„Šiuo metu tvarumo situacija prie Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo prisijungusiose savivaldybėse yra skirtinga. Pavyzdžiui, Druskininkuose visas viešasis transportas yra varomas elektra, tuo metu Ukmergėje yra įdiegta moderni, energiją efektyviai taupanti apšvietimo sistema, o Alytaus miestas pirmauja atliekų tvarkymo srityje“, – vardija R. Petraitis.
Žaliųjų savivaldybių nacionalinio tinklo koordinatoriaus teigimu, dažniausiai miestai susiduria su iššūkiais dekarbonizuojant ir modernizuojant transporto sistemas bei renovuojant pastatus į energiją ir išteklius taupančius.
„Siekiant, kad iki 2050 m. ŠESD išmetimas būtų nulinis, reikia suintensyvinti mokslinius tyrimus ir inovacijų veiklas. Be to, skaičiuojame, kad apie 35 proc. pastatų yra senesni nei 50 metų, o tai reiškia, kad jie buvo pastatyti neatsižvelgiant į energijos vartojimo efektyvumą. Reikia priimti sprendimus, leisiančius užtikrinti, kad renovacijos metu būtų didžiausias dėmesys skiriamas ne žemiausiai kainai, o naujausių technologijų diegimui. Taip galime pastatus paversti energiją gaminančiais statiniais, kurie kurtų papildomą pridėtinę vertę miesto gyventojams“, – sako R. Petraitis.
Pagalba ieškant finansavimo šaltinių ir bandant suprasti reguliavimą
Miestų dekarbonizacija – ne vien žmogiškųjų ir laiko, bet ir finansinių išteklių reikalaujantis procesas. Žaliųjų finansų instituto, konsultuojančio privataus ir viešojo sektoriaus institucijas tvaraus finansavimo klausimais, vadovas Audrius Šilgalis teigia, kad savivaldybėms, siekiančioms finansavimo, bankams ir kitoms finansinėms institucijoms vis dažniau reikės pagrįsti aplinkosauginius planuojamo projekto rodiklius.
„Kadangi šis reikalavimas – pakankamai naujas, nieko keisto, kad kyla daug klausimų, susijusių su teisiniu reguliavimu. Tiek viešojo, tiek privataus sektorių atstovus raginu kreiptis į specialistus, kurie gali suteikti reikiamas konsultacijas tvaraus finansavimo klausimais. Jie seka reguliavimo pokyčius, šios srities naujienas ir gali pakonsultuoti, kiek vienas ar kitas projektas atitinka tvaraus finansavimo kriterijus. Būtent šiam tikslui veikia ir Žaliųjų finansų institutas, kuris yra pirmasis toks Lietuvoje ir Baltijos šalyse žinių ir kompetencijų centras“, – sako jis.
