Grum­blių kai­mo gy­ven­to­jai su­ne­ri­mę: vienas po kito krenta mylimi katinai

Pas­ta­ruo­ju me­tu Plun­gės ra­jo­no Grum­blių kai­mo gy­ven­to­jai yra ir iš­si­gan­dę, ir pik­ti: vie­nas po ki­to mirš­ta jų my­li­mi au­gin­ti­niai – ka­ti­nai. Kas ir kaip nuo­di­ja šiuos mei­lius na­mi­nius gy­vū­nė­lius, žmo­nės kol kas tik spė­lio­ja, bet tie­są ža­da iš­si­aiš­kin­ti.

Apie tai, kas vyks­ta jų kai­me, sek­ma­die­nio (ba­lan­džio 5-osios) va­ka­rą so­cia­li­nia­me tin­kle „Fa­ce­bo­ok“ in­for­ma­ci­ja pa­si­da­li­jo vie­na grum­bliš­kė, ku­ri apie ne­ma­lo­nius da­ly­kus su­ti­ko kiek pla­čiau pa­pa­sa­ko­ti „Plun­gės ži­nioms“, bet pra­šė ne­mi­nė­ti jos var­do.

Feis­bu­ke mo­te­ris nu­ta­rė pa­da­ry­ti vie­šą įra­šą po to, kai prie jos na­mų at­ėjo gra­žus, ta­čiau jau mirš­tan­tis sve­ti­mas ka­ti­nas ir ne­tru­kus bai­gė sa­vo die­nas. Grum­bliš­kė net nu­fil­ma­vo, kaip jos kie­me nu­griu­vęs na­ba­gė­lis dar ku­rį lai­ką skaus­min­gai trūk­čio­ja ir ga­lop mirš­ta.

„Svei­ki, mie­lie­ji Grum­blių kai­mo gy­ven­to­jai. Kas da­ro­si su mū­sų kai­mo ka­ti­nė­liais? Ne­jau­gi mė­nu­lio fa­zės vei­kia, pa­siut­li­gė ar ki­to­kie veiks­niai? Ne­spė­jam mi­ru­sių ka­ti­nų lai­do­ti… Kai­my­nai pra­ran­da sa­vo nu­my­lė­ti­nius… Su­si­vie­ny­kim, kai­mo gy­ven­to­jai! Gal iš­tir­sim ši­tą de­tek­ty­vą?“ – to­kį vie­šą laiš­ke­lį kai­mo žmo­nėms pa­ra­šė mo­te­ris. Ko­men­ta­ruo­se dar pri­dū­rė, jog ji ži­no apie 3 per sa­vai­tę kri­tu­sius ka­ti­nus.

Grum­bliš­kiai dėl to­kios ži­nios su­ne­ri­mo. Smer­kė po­el­gį, va­din­da­mi nu­žmo­gė­ji­mu, ko­men­tuo­da­mi svars­tė, kas taip „pa­si­sten­gė“, kam kai­me ne­pa­tin­ka ka­ti­nai, kas tas niek­šas, ku­ris „bu­de­liu“ dir­ba? Pri­si­mi­nė, jog ir anks­čiau yra bu­vę pa­na­šių at­ve­jų. Ne vie­nas ra­šė, jog ka­ti­nai, ko ge­ro, yra nuo­di­ja­mi. Da­li­jo­si min­ti­mis, jog rei­kė­tų kreip­tis į po­li­ci­ją, to­kių da­ly­kų ne­ga­li­ma taip pa­lik­ti – kal­ti­nin­kas tu­ri už tai at­sa­ky­ti. Žmo­nės svars­tė, kad bai­su sa­vo au­gin­ti­nius iš­leis­ti į kie­mą.

Pir­ma­die­nį te­le­fo­nu kal­bin­ta grum­bliš­kė sa­kė, kad sa­vo au­gin­ti­nių – ka­ti­no ir šuns – ji jau ne­be­iš­lei­džia nei iš kie­mo, nei iš akių. Bai­su da­ro­si.

„Pra­ėju­sią sa­vai­tę sve­ti­mas ka­ti­nė­lis prie mū­sų na­mo nu­mi­rė. Ban­dė­me gai­vin­ti, bet vis tiek nu­gai­šo – vė­mė, vi­du­ria­vo, rai­tė­si varg­še­lis iš skaus­mo ir pa­si­bai­gė. Pa­lai­do­jom. Va­kar kai­my­nų ka­ti­nas pa­na­šiai nu­mi­rė. Šian­dien – ki­to kai­my­no…“ – apie Grum­blių kai­mo gy­ven­to­jų au­gin­ti­nių mir­tis pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Grum­bliš­kė pri­si­mi­nė, kad pas juos ka­ti­nai pa­slap­tin­gai mirš­ta jau ne pir­mą kar­tą. Bu­vo ir anks­tes­niais me­tais, ir prieš ge­rą mė­ne­sį. Pas­ta­ra­sis at­ve­jis, kaip pri­si­mi­nė mo­te­ris, ir­gi la­bai žiau­rus – kai­my­no nu­my­lė­tas ka­ti­nė­lis net cy­pė iš skaus­mo. Žmo­gus pas­kui ve­žė da­ry­ti skro­di­mą. Kiek gir­dė­jo, na­ba­gė­lio vi­du­riuo­se ras­ti keis­ti ru­tu­liu­kai su spyg­liu­kais…

Kas iš grum­bliš­kių taip ne­ken­čia ka­ti­nų, pa­šne­ko­vė ne­si­ry­žo spė­lio­ti. Bet tam žmo­gui ge­ruo­ju ne­si­baigs – gy­ven­to­jai pa­tys vis­ką ža­da iš­si­aiš­kin­ti. Net po­li­ci­jos pa­gal­bos ne­pra­šė.

Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Re­a­ga­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė In­gri­da Juš­kai­tė pa­tvir­ti­no, jog iki pir­ma­die­nio ne­bu­vo gau­ta nė vie­no pra­ne­ši­mo dėl žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais. Pa­si­tiks­li­nu­si, kas vyks­ta Grum­bliuo­se, pa­ti­ki­no, jog pa­aiš­kė­jus fak­tams apie ty­či­nius ka­ti­nų nuo­di­ji­mus ar ki­to­kį žiau­rų su­si­do­ro­ji­mą, kal­ti­nin­kui grės­tų bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. „Pa­si­do­mė­si­me tuo“, – ža­dė­jo pa­rei­gū­nė.