Tikėjosi ramybės
Plungiškiai žino Stoties gatvės pradžioje, toje vietoje, kur ši gatvė kertasi su Pramonės prospektu, išsirikiavusią nedidukų dviaukščių daugiabučių namų eilę. Dienos čia, regis, turėtų tekėti itin ramiai, nes gyventojai gali džiaugtis erdviais kiemais, kuriuose – ir daržo lysvės, ir vaismedžiai, ir vaiskrūmiai žaliuoja. Be to, visai šalia teka Babrungas ir ošia parkas.
Bet net ir tokioje idilėje pasitaiko nesutarimų. Šįkart gyventojus sukiršino nedidelis keliukas, vedantis per minėtojo Stoties g. 12-ojo namo kiemą upės link. Šiame name gyvenantis Rolandas Kuprys „Žemaičiui“ pasakojo neseniai sumanęs išsinuomoti šalia esančios valstybinės žemės, kad to namo gyventojai galėtų teisėtai čia šeimininkauti – įsirengti poilsio zoną, erdvę vaikams žaisti, galbūt šį tą pasisodinti.
Kad būtų įmanoma tai įgyvendinti, teko išspręsti vieną problemą – užtverti per šią erdvę išmintą taką, kuriuo, kas netingi, tas ir eina, savo kelionę pradėdamas minėtojo namo kieme. Dažnas čia ir savo automobilį palieka, tad grįžę namo vietos gyventojai turi sukti galvas, kur pastatyti savuosius.
R. Kuprys pasakojo nieko nedaręs savavališkai. Iš pradžių gavęs visų reikalingų institucijų leidimus ir tik tada tą taką užtvėręs vieliniu tinklu. Manęs, kad dabar to namo gyventojai galės ramiau atsikvėpti, bet išėjo priešingai.
Iš pradžių leido, po to uždraudė
Vyro žodžiais, tokiu sprendimu nepatenkinti kaimynai naktį tą tinklą sukarpę. Kai A. Kuprys vėl užtvėręs naują, kaimynai esą pasiuntę šį juodą darbą atlikti vaikus. Galiausiai vyras tą tinklą apkrovęs medžių šakom, bet ir jas, ir patį tinklą vieną dieną turėjęs nuimti, mat gavęs Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vyresniojo specialisto Apolinaro Latako įpareigojimą praėjimą nedelsiant atlaisvinti.
Maža to, žemėtvarkininkai informavo A. Kuprio išsinuomotą valstybinės žemės sklypelį sumažinantys 30-čia kv. metrų. Kitaip sakant, iš jo „išimantys“ minėtąjį taką, kad jis ateity nesugalvotų vėl jo užtverti.
Dar pridėta, kad šis sprendimas priimtas remiantis gretimų namų gyventojų prašymu. Įdomiausia tai, kad tie besiskundžiantieji kuo ramiausiai miesto link galėtų žingsniuoti per savo kiemus, bet yra įpratę vaikščioti pro Stoties g. 12-ojo namo kiemą. O pačių naudojamus valstybinės žemės sklypus yra aptvėrę tvoromis. Tikriausiai, kad pašaliniai nevaikščiotų…
Į „Žemaičio“ redakciją užėjęs plungiškis sakė nedelsdamas įvykdęs žemėtvarkininkų reikalavimus – tinklą nuėmęs. Bet atsakymo, kodėl gretimų namų gyventojai gali atsitverti jų naudojamus sklypus, o jis ne, taip ir neišgirdęs.
Visi lygūs, bet…
Kad palaikėmis vielinėmis tvoromis aptverti visų gretimų daugiabučių – Stoties g. 10, 14 ir 16 – naudojami valstybinės žemės sklypai (tiksliau, tos jų dalys, kurios ribojasi su taku palei Babrungą), žurnalistai įsitikino patys apsilankę šioje vietoje. Tinklas žemėtvarkininkų liepimu nuimtas tik ties R. Kuprio gyvenamu Stoties g. 12-uoju namu.
Ar tai koks aplinkinių namų ir žemėtvarkininkų suokalbis prieš šį daugiabutį? O gal kaimynams kažkuo neįtiko pats R. Kuprys, kuris čia atsikėlė gyventi vos prieš porą metų?
Pats plungiškis sakė galintis tik spėti, kad toks išskirtinai tik jo daugiabučiui nepalankus sprendimas buvo priimtas dėl to, kad kai kurie gretimuose namuose gyvenantys asmenys giminystės ryšiais yra susiję su vietos valdžia. Kitaip sakant, visi lygūs, bet kai kurie lygesni už kitus…
O gal atsakymas kur kas paprastesnis? Gal gretimų namų gyventojams buvo patogiau, kad tas keliukas vingiavo ne pro jų valdas? Dėl to jų kiemuose – ir ramybės, ir tvarkos daugiau, o kad kaimynai skundžiasi netvarkingais praeiviais, jau ne jų, o tų kaimynų rūpestis.
Šiuos mūsų spėjimus sustiprino Stoties g. 10-ojo namo gyventojas, sutiktas ant kaimynų nesutarimų objektu tapusio keliuko. Savo vardo ir pavardės atskleisti nenorėjęs vyras pasakojo, jog tuo keliuku visi, kas norėjo, galėjo naudotis jau daugybę metų, tik naujakuriui R. Kupriui ši tvarka kažkodėl nepatikusi.
Vyras dėstė, esą 12-ojo namo gyventojų skundai, kad pasportuoti atvykęs jaunimas automobiliais užstato to namo aikštelę, o patys jaunuoliai neretai ir prišiukšlina kieme, vadino iš piršto laužtais paistalais. Paklaustas, kodėl jo gyvenamas namas nuo tos sporto aikštelės atsitvėręs tvora, vyras atsainiai mestelėjo: „Kad kamuoliai į mūsų kiemą nekristų.“
Dar norėjome paklausti, apie kokius kamuolius kalbama, jei aikštelėje – tik keli gimnastikos įrenginiai, ir nėra nei futbolo vartų, nei krepšinio ar tinklinio stovų, bet vyras jau buvo nuėjęs savo keliais.
Atsižvelgė į daugumos nuomonę
Kodėl aplinkinių namų gyventojams leista nuspręsti, jog Stoties g. 12-asis daugiabutis negali užsitverti nuomojamo žemės sklypo, „Žemaitis“ teiravosi ir minėtojo žemėtvarkos specialisto A. Latako. Jis neslėpė iš pradžių davęs tam leidimą, juolab kad buvo ir tą laiminantis miesto seniūno Gintaro Domarko parašas. Bet vėliau, sulaukus aplinkinių namų gyventojų skundo ir pasigilinus į situaciją, nuspręsta kitaip.
„Taip, buvo prašymas užtverti tą takelį, bet galiausiai teko atsižvelgti į gyventojų daugumos nuomonę ir įpareigoti tą užtvarą nuardyti. Kas ta dauguma? Ir aplinkinių, ir to paties 12-ojo namo gyventojai. Jie pasakojo, kad tas takas yra labai reikalingas, nes jaunimas juo eina į šalimais esančią aikštelę sportuoti, be to, gyventojai pro ten eina vandens į Babrungą pasisemti daržams laistyti, tėvai veda vaikus į darželį“, – vardijo A. Latakas.
O kodėl nebuvo įvertinta tai, kad kiti daugiabučiai yra užsitvėrę jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, ir kodėl žemėtvarkininkai nepastebėjo juose neteisėtai suręstų įvairiausių pašiūrių?
„Kokios tos pašiūrės… Juk ne vilos kažkokios, bet būdelės įrankiams pasidėti. Kai norima, iš degtuko galima ir vežimą malkų priskaldyti, bet kam to reikia? Mes žiūrėjome, kad nebūtų užtvertas takelis į sporto aikštelę, todėl ir įpareigojome tinklą nuimti. O kitų tvoros niekam netrukdo, – dėstė Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriaus vyresnysis specialistas. – Geriau žmonės susiimtų ir susitvarkytų žemės, ant kurios stovi jų daugiabučiai, dokumentus. Tada, gavus daugumos gyventojų sutikimą, būtų galima spręsti, kur servitutai, kur dar kas. O dabar, kai nėra jokių dokumentų, apie ką galime kalbėti?“