„Mes pradedam ilgą istoriją. Nežinau, nei kada ji baigsis, nei kaip mums seksis, – pristatydama bendruomenės sumanymą per Plungės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį kalbėjo viena projekto iniciatorių kuliškė Raimonda Masalskienė. – Yra du dideli pastatai. Pradedam nuo paprastesnio, kurio problemas išspręsti finansiškai ne taip sudėtinga. Pradžia ir norai gan kuklūs – susitvarkyti vidaus patalpas. Jei pasisektų šis pirmas etapas, prašysim Savivaldybės mus toliau kuruoti.“
Kovo mėnesį bendruomenė su Kulių šv. vyskupo Stanislovo parapija pasirašė sutartį, kuria bendruomenė įsipareigojo 25-erius metus valdyti du į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktus bažnyčios komplekso pastatus bei žemės sklypą – parką.
Miestelio centre esančius paveldo pastatus remontuoti bei pritaikyti įvairioms veikloms planuojama dviem etapais. Pirmiausia, kaip minėta, ketinama atgaivinti ir įveiklinti mūrinį baltąjį pastatą, statytą dar 1670-aisiais vienuolių jėzuitų. Kažkada jis tarnavo kaip klebonija, o po Antrojo pasaulinio karo čia veikė valgykla.
Statinys nemažas (bendras plotas su rūsiu – 246 kv. m), tad jį sutvarkius atsirastų erdvės įvairioms veikloms. Bendruomenė jų įvardino bene dešimt. Planuojama sukurti patalpas vaikų, jaunimo ir šeimų kultūrinei ir kūrybinei, edukacinei veiklai (dirbtuvėms, seminarams), įkurdinti meno galeriją-arbatinę, socialinio verslo laboratoriją, menininkų rezidenciją, teikti turizmo paslaugas, rengti bendruomenės meno kolektyvų repeticijas, kamerinius renginius. O rūsio erdvės puikiai tiktų vietos kulinarinio paveldo degustacijoms.
Antrasis raudonų plytų dviejų aukštų gyvenamosios paskirties pastatas, statytas 1790-iais, yra prastesnės būklės. Šiuo metu ten veikia privačia iniciatyva sukurtas krašto muziejus ir bendruomenės naudojama šarvojimo salė.
Šio istorinio paveldo pastato, kuriame XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje gyveno J. Tumas-Vaižgantas bei S. Kymantaitė-Čiurlionienė, rekonstrukcijos planai atidedami vėlesniems etapams, mat bus reikalinga parengti kapitalinio remonto projektą (tvarkant pirmąjį pastatą užtektų tvarkybos darbų projekto).
Kaip rašoma bendruomenės pirmininkės Agnės Alčauskienės Savivaldybės vadovams adresuotame rašte, projektą „Atvira kultūros erdvė Kuliuose“ planuojamam įgyvendinti pagal 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo Kultūros programos sritį „Kultūrinis verslumas, kultūros paveldo valdymas ir bendradarbiavimas kultūros srityje“.
Bendruomenė prie projekto įgyvendinimo kaip partnerę kviečia prisidėti ir Savivaldybę bei prašo ją įsipareigoti padengti 10 proc. projekto infrastruktūrai numatytų išlaidų (pirminiais skaičiavimais prisidėjimas būtų apie 40 tūkst. eurų).
Išklausę projekto pristatymo, komiteto nariai kalbėjo, kad reikia palaikyti bendruomenę ir padėti jai nelengvame kelyje.
„Manau, kad iškart turime pritarti, mat tik 10 procentų bus mūsų pinigai, o likusieji 90 procentų ateis pas mus ir pas tuos žmones, kurie supranta ir žino, ką daro“, – kalbėjo komiteto narys Liudas Skierus, neabejotinai omeny turėdamas šios iniciatyvos besiimančius sutuoktinius Raimondą ir Valentiną Masalskius, kuriems atsikėlus į Kulius miestelis tarsi atgijo. Jau vien ko vertas jiedviejų kartu su kuliškiais rengiamas kasmetinis Sofijos festivalis.
Kad reikia palaikyti iniciatyvą, pritarė ir meras Audrius Klišonis. „Reikia paremti ir paskatint tuos žmones, kurie juda“, – sakė jis.
„Išties pradedam ilgą istoriją. Atsiranda baimė ir atsakomybė, bet jei nerizikuosi, tos pabaigos nesužinosi“, – konstatavo komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis. Ir nors dabar komiteto nariai negalėjo pritarti Savivaldybės prisidėjimui, mat dar nėra aiškios projekto finansinės išraiškos, sutarta prie šio klausimo grįžti gegužę, kai jau bus paskelbtas kvietimas teikti paraiškas ir paaiškės finansavimo sąlygos.