Rugsėjo 30 d., 17 val., Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro Didžiojoje salėje įvyko neeilinis renginys, beje, pirmą kartą Tarptautiniame meno festivalyje – opera! Klaipėdos muzikinis teatras pastatė Giedriaus Kuprevičiaus operą „Prūsai“. Klaipėdos muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sugrįžo prie šio pastatymo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-ečio proga. Galėtume sakyti, jog ši data reikšminga ne tik valstybės atkūrimui, bet ir operos atgimimui, nes netrukus po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, Lietuvių meno kūrėjų draugija įsteigė operos vaidyklą.
Legendomis ir mitais apipinta, pagrindinio herojaus Herkaus Manto asmenybė, beje, ir istorikams didelė mįslė. Istorinių šaltinių apie Didžiojo Prūsų sukilimo vadu vadinamą didvyrį, kovojusį prieš kryžiuočius, nėra daug, tad savaime aišku, kad operos režisieriui Gediminui Šeduikiui, scenografei Sigitai Šimkūnaitei, kostiumų dailininkei Sandrai Straukaitei, dirigentui Tomui Ambrozaičiui ir solistams, teko sudėtingas ir empatijos reikalaujantis kūrybinis iššūkis. Kaip teigia R. Šeduikis: „Operos Prūsai siužetas unikalus ir vertas didžiosios scenos, nes turi „platų kontekstą“. Tai drama apie išlikimą, skirtingų kultūrų susidūrimą.“
Sveikintina tai, jog Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras išdrįso pakviesti svečius tokiam svarbiam reginiui, nepaisant, jog Didžioji salė nėra pritaikyta scenos žanro spektakliams. Švelniai ausis badė choro, orkestro ir solistų bendras garsinis lygmuo, nes trys minėtieji buvo išsidėstę viename lygmenyje. Nepaisant šių neatitikmenų dirigentas puikiai valdė chorą ir orkestrą, o solistai stengėsi išgauti kiek įmanoma aiškesnę artikuliaciją. Pagirtinas pagrindinio herojaus Herkaus Manto – atl. Mindaugas Rojus vokaliniai ir aktoriniai gebėjimai, privertę krūptelti.
Neįmanoma buvo nepastebėti režisieriaus R. Šeduikio įdėto triūso. Operoje buvo aiškiai matyti dvi priešiškos stovyklos – tarp prūsų ir kryžiuočių. Pirmieji, ginantys savo laisvę, vaizduojami karingai. Juose aiški pagoniška dvasia ir tikėjimas gamtos jėga. Kryžiuočiai – nykūs. Stingdanti tragedijos nuojauta sukūrė įtampą, o H. Mantas, būdamas tikras savo tautos ir šalies patriotas, iki galo ėjo negailestingos kovos prieš pavergėjus keliu.
Kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė parūpino kostiumus, nukeliančius žiūrovą į XIII a. Tai laisvai krentančios klostės, ilgi ir platūs pasiturinčiųjų rūbai, trapecinis kirpimas, palyginus kuklūs išsiuvinėjimų kiekiai ant pačio rūbo. Scenografės Sigitos Šimkūnaitės režisuoti šviesų efektai atitiko nuotaikos ir emocijos būvį.
Summa summarum, nors tokio žanro spektakliui Mažeikių kultūros centro Didžioji salė nėra pritaikyta, bet visa kūrybinė grupė savo darbą atliko šauniai. Žiūrovų gausa parodė didžiulį susidomėjimą tokio tipo renginiu, tad, mano nuomone, organizatoriams tai puiki paskata.