„Visomis išgalėmis tvarkomės“
Trumpai pristatydamas įmonę D. Fiodorovas akcentavo, kad joje dirba apie 120 žmonių ir daugelis jų – rietaviškiai ar aplinkinių miestelių gyventojai. Gyvūninės kilmės atliekas į taukus ir miltus perdirbančios įmonės mėnesinė apyvarta – apie 800 tūkst. eurų.
„Turime šiokių tokių niuansų su skleidžiamais kvapais. Prieš porą savaičių buvom susitikę su merijos atstovais, specialistais ir gyventojais. Esam pasitvirtinę planą, kaip tvarkomės su kvapais ir kaip tvarkysimės ateityje. Nusimatėm investicijas į gamybinius procesus, visomis išgalėmis tvarkomės“, – tikino D. Fiodorovas.
Tačiau Tarybos nariams iš įmonės sklindanti smarvė neatrodo tik „šioks toks niuansas“. Jie D. Fiodorovą užplūdo klausimais, bandydami įmonės veiklą ir net jos gamybinius procesus išnarstyti po kaulelį.
„Gal galit paaiškinti, kas dėjosi paskutinėmis savaitėmis, kokios to priežastys ir kiek visa tai tęsis?“ – apie gaišenomis vėl pasmirdusį Rietavą ir apylinkes klausė meras.
D. Fiodorovas paaiškino, kad neseniai įmonėje buvo gedimas, dėl jo ir buvo pasmirdę. Esą dabar problema jau yra suvaldyta. O pavasarį, karantino metu, dvoką vis dažniau tekdavo užuosti neva dėl savo produkcijos tinkamai nesutvarkančių mėsos perdirbimo įmonių, tiekiančių žaliavą. Ją tekdavę priimti ir sugedusią, dėl ko smarvė sklisdavo tiek žaliavą gabenant per miestą, tiek ją sandėliuojant ir perdirbant.
Bet kaip didžiausią problemą direktorius įvardino krituolius gyvulius. Per metus jų šalyje surenkama apie 17–20 tūkst. tonų. Apie 30–40 procentų paimami jau irstantys. Ypač dažnai tokius esą atiduoda ne įmonės, o pavieniai gyvulius laikantys žmonės. Tokias gaišenas transportuojant dvokas ir sklindąs.
„Žadam statyti tiek papildomą oro filtravimo įrangą, tiek kitą kvapams nusiurbti. Kuriam planus, ieškom finansavimo, kad mažintume užterštumą“, – tikino naujasis įmonės vadovas.
Užpiltas klausimais posėdžio metu jis tikino, jog įmonė įsidiegė biologinę įrangą kvapams malšinti, investuoja į gamybos atnaujinimą, jau daugiau kaip mėnuo gaišeną gabenančios mašinos Rietavą aplenkia ratu, kad neskleistų dvoko. Be to, įvertinusi savo pajėgumus, kvapų valdymo bei bendrą situaciją, „Rietavo veterinarinė sanitarija“ atsisakiusi apie 20 proc. žaliavos.
Įmonės pažadais nebetiki
„Direktoriau, pasakysiu paprastai: nebetikim! Kiek tų pažadų buvo, kiek gyventojai girdėjo patikinimų ir garantavimų... Gal galit įvardyti konkrečiai, kada tie kvapai liausis?“ – rėžė Tarybos narys Viktoras Krajinas.
D. Fiodorovas aiškino, kad kvapai iki leistinos normos turėtų sumažėti jau po trijų ar keturių mėnesių, po numatytų investicijų į įmonę. Tokiu atsakymu neliko patenkintas Tarybos narys Jonas Eugenijus Bačinskas, pabrėžęs, kad per tuos kelis mėnesius Rietavas daug ko neteks. Esą ir dabar dėl įmonės skleidžiamos smarvės mažėja nekilnojamojo turto vertė, Rietavą apeina investuotojai, iš čia išsikelia kai kurie gyventojai, o kiti į tą pusę nė nežiūri.
„Ar suprantate, kokią žalą darote Rietavo gyventojams? <...> Ką reikėtų padaryti, kad jus uždarytų, kad jūsų čia neliktų?“ – pyko J. E. Bačinskas.
D. Fiodorovas atrėmė, kad Lietuvai tokia įmonė, tvarkanti krituolius gyvulius, būtina pagal visas Europos Sąjungos direktyvas, antraip nebūtų galima eksportuoti tiek gyvūninės kilmės, tiek pieno produktų.
Ar problema – tik netinkama žaliava?
Diskusijoje aktyviai dalyvavęs A. Černeckis nepatikėjo, kad didžiausia įmonės problema – tik prasmirdusi gaišena. Juk smarvė jaučiama ne tik ją gabenant. Dvokas sklinda ir iš pačios įmonės.
Meras Tarybos narius kvietė ieškoti šios problemos „šaknų“. Ir jos pamažu ėmė aiškėti.
„Jūs neįvardijat, bet pagrindinė bėda – pinigai. Jų reikia daugiau“, – konstatavo savivaldybės vadovas.
Pasakius tai garsiai, D. Fiodorovui teliko pripažinti, kad tokia problema išties yra. Esą bėgant metams dalis įrangos paseno. Nors bendrovė stengiasi kapanotis pati ir savo pajėgumais tuos įrenginius atnaujinti, atrodo, tą padaryti viena ji nėra pajėgi.
Šiuo metu „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra restruktūrizuojama, mat turėta didelė paskolos našta tapo per sunki. Dabar rengiamas planas, kaip įmonė grąžins skolas. Ir jau trečias mėnuo yra sustabdytas skolų atidavimas, o kaupiamos lėšos skiriamos įmonei modernizuoti.
Siūlė kreiptis į ministeriją
Nepaisant pasigirdusių pasiūlymų įmonės veiklą stabdyti, ją iškeldinti ar uždaryti, meras sakė, kad tai būtų jau kraštutinė priemonė.
„Iki to reikia bandyti atlikti ne vieną žygį, ir greitai“, – gelbėjimosi ratą bandė mesti A. Černeckis, įmonei pasiūlęs kartu su Savivaldybe kreiptis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM).
Pasirodo, „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ atstovai savo bėdas raštu šiai ministerijai jau išdėstė prieš keletą savaičių. Juo prašė ir paramos. Tačiau, A. Černeckio įsitikinimu, bus kur kas paveikiau, jei į ŽŪM kreipsis ir Savivaldybė, o kaip pagrindinę problemą nurodys rietaviškiams gyvenimą gadinančius iš įmonės sklindančius kvapus.
„Nes kiek žmonės kentės... Vieną dieną užstatys jums traktorius, techniką, ir niekur nepravažiuosit. Bus boikotas. Šitą seniai šneka. Ką darysit tada?“ – rietaviškių ketinimus perdavė meras.
A. Fiodorovas tikino, jog įmonė būsianti dėkinga už tokią pagalbą, mat ir pati situaciją vertina rimtai.
Smirda dažniausiai savaitgaliais ir šventinėmis dienomis
Atrodo, net ir viską aptarus Tarybos nariai vis dar turėjo, ko paklausti. V. Krajinas teigė, kad smarvę gyventojai dažniausiai jaučia savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. „Kad skubos tvarka nebūtų galima iškviesti specialistų kvapams tirti?“ – metė įtarimo šešėlį.
Bet įmonės direktorius tikino, jog tai tiesiog sutapimas. Esą tuomet žmonės būna namie, todėl ir užuodžia. Jis aiškino, kad net ir šventadieniais įmonėje yra budintys vadovai, įrangą prižiūrintys specialistai.
O Savivaldybės ekologė Vesta Endrijauskienė patikslino, kad ir darbo dienomis komisijos kvapams nustatyti spragtelėjus pirštais neišsikviesi – šis procesas užtrunka.
Ji taip pat pabrėžė, kad gyventojai kvapus dažnai užuodžia apie 9 val. ryte arba vėlai vakare. Ir nedvokia ištisai, o apie pusvalandį.
Anot D. Fiodorovo, taip yra dėl techninių dalykų: katilų uždėjimo ir įleidimo metu pasklinda iš jų išeinantis garas. Kad tų pliūpsnių nebūtų, esą reikėtų statyti rimtą oro valymo sistemą – taigi viskas vėl remiasi į pinigus. Bet esą įmonė su tais smarvės pliūpsniais visai gerai dorojasi.
„Tų kvapų mažiau nei pernai, tik gal esam labiau įsijautrinę...“ – sakinio nebaigė D. Fiodorovas, mat jį čia pat pertraukė meras.
„Gal jau nebeerzinkit! Mes tuoj tiek čia įsiaudrinsim, kad nesitversit tribūnoj! Kantrybė trūksta – kaip gali alsuoti, jei nėra kaip oro įkvėpti? Šitaip šnekėti nereikėtų“, – balsą pakėlė A. Černeckis.
Gyventojai renka parašus
Kol Savivaldybė kurpia raštą ŽŪM, nuo dvoko pavargę rietaviškiai ir aplinkiniai gyventojai kyla į kovą su „Rietavo veterinarine sanitarija“.
Antai internetinėje erdvėje Pelaičių bendruomenė skelbia, jog kaimo parduotuvėje yra paliktas lapas parašams dėl įmonės skleidžiamo dvoko. Parašus raityti kviečiami ne tik pelaitiškiai, bet ir visi kiti, kam tik aktuali ši problema. Lapas parašams paliktas ir vienoje Rietavo parduotuvių.
Kad rietaviškiai – nusiteikę rimtai, rodo ir įrašai socialiniuose tinkluose. Antai vėl pasklidusia smarve piktintasi ir ketvirtadienį. Žmonės vieni kitus ragino netylėti, skambinti atsakingoms tarnyboms, o šioms priemonėms nepasiteisinus, kaip ir sakė meras, galiausiai rinktis prie „Rietavo veterinarinės sanitarijos“ vartų arba boikotuoti kelią, neleidžiant įvežti gaišenų į miestą.