Nesuvokiamas žiaurumas Žemaitijoje: šimtą šinšilų išmetė miške žūti plėšrūnų nasruose

„Kiek tu­ri bū­ti be­šir­dis, kad pa­lik­tum be­jė­gius gy­vū­nė­lius – šin­ši­las – miš­ke žū­ti plėš­rū­nų nas­ruo­se?“ – pa­si­pik­ti­nęs žiau­riu el­ge­siu su gy­vū­nais sek­ma­die­nį į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nęs klau­sė plun­giš­kis An­ta­nas.

Apie 100 iš­mes­tų varg­šų gy­vū­nė­lių, ku­rių da­lis jau bu­vo ne­gy­vi, gry­bau­to­jų sek­ma­die­nį ap­tik­ti Juo­dei­kių miš­ke.

Tik dėl at­si­tik­ti­nu­mo ir ge­rų žmo­nių, iš­ėju­sių į Juo­dei­kių miš­ką sa­vait­ga­lį dėka, be­veik šim­tas tra­pių šin­ši­lų ne­ta­po leng­vu miš­ko žvė­rių gro­biu.

„Sek­ma­die­nį man pa­skam­bi­no Mo­des­tu pri­sis­ta­tęs žmo­gus ir pa­pra­šė pa­gal­bos: mū­sų (bu­vu­sios Gy­vū­nų prie­glau­dos – aut. pa­sta­ba) te­le­fo­ną ra­dę in­ter­ne­te, tad ir krei­pė­si dėl gy­vū­nų prie­glau­dos... Dėl šin­ši­lų, ku­rias jis ra­do iš­mes­tas miš­ke Juo­dei­kiuo­se! Sun­ku bu­vo pa­ti­kė­ti tuo, ką sa­ko žmo­gus, o ir gy­vū­nų prie­glau­dos se­niai ne­be­tu­rim... Bet ką pa­da­ry­si, su­ti­ko­me kaž­kiek pri­im­ti, juk ne­pa­lik­si varg­šų gy­vū­nė­lių žū­ti miš­ke, – pa­sa­ko­jo plun­giš­kis šu­nų au­gin­to­jas An­ta­nas. – Man jau ket­vir­ta­die­nį vė­lai va­ka­re skam­bi­no žmo­gus ir sa­kė, kad ant ke­lio prie Juo­dei­kių, ra­do ke­lias ne­gy­vas šin­ši­las. O sek­ma­die­nį pa­skam­bi­no Mo­des­tas. Nu­vy­ko­me į vie­tą, ra­do­me dar ke­le­tą ne­gy­vų šin­ši­lų, pa­si­da­li­no­me varg­šus gy­vus gy­vū­nė­lius ir par­si­ve­žė­me na­mo. Da­bar da­li­ja­me – kur tiek jų dė­si?!“

Gy­vū­nė­lius ap­ti­kęs Mo­des­tas Stu­pe­lis pir­ma­die­nį dar ne­ga­lė­jo at­si­gau­ti nuo vaiz­do, ku­rį su uoš­ve gry­bau­da­mi pa­ma­tė sa­vait­ga­lį. „Uoš­vė pa­pra­šė nu­vež­ti į Juo­dei­kių miš­ką pa­gry­bau­ti – ten esa­me anks­čiau gy­ve­nę. Ei­na­me ta­ke­liu, žiū­riu, prie krū­mo tu­pi kaž­koks gy­vū­nė­lis. Pa­ma­niau, kad zui­kis. Pri­ei­nu, o jis ne­bė­ga! Pa­ė­miau į ran­kas – ogi šin­ši­la be­san­ti: kur ji bėgs. Ap­si­dai­rė­me ap­lin­kui... siau­bas! Tarp krū­mų, pa­par­čių jų pil­na. Ke­le­tas jau ne­gy­vų, kai kur tik pū­kai be­san­tys, ap­lau­žy­tas nar­vas mė­to­si... Skam­bi­nu į 112. Šie duo­da Gy­vū­nų ap­sau­gos tar­ny­bos te­le­fo­no nu­me­rį. Pa­skam­bi­nus nie­kas ne­at­si­lie­pia – sek­ma­die­nis. Grį­žau na­mo, in­ter­ne­te su­si­ra­dau Plun­gės gy­vū­nų glo­bos te­le­fo­no nu­me­rį ir pa­skam­bi­nau. At­si­lie­pęs An­ta­nas su anū­kų at­va­žia­vo. Su­rin­kau 7 gel­bė­to­jų ko­man­dą ir puo­lė­me rink­ti šin­ši­las...“ – ne­links­mą is­to­ri­ją pa­sa­ko­jo Mo­des­tas.

Šin­ši­lų gel­bė­to­jas ge­riems žmo­nėms jau iš­da­li­no 50, trys nu­mi­rė ve­žant na­mo, dar 30 pa­si­ė­mė An­ta­nas, kiek su­dras­kė lau­ki­niai gy­vū­nai – sun­ku ir pa­sa­ky­ti. Vis­gi apie 80 iš­mes­tų gy­vū­nė­lių pa­vy­ko iš­gel­bė­ti.

Kas ga­lė­jo taip žiau­riai at­si­kra­ty­ti tra­pių gy­vū­nė­lių, pir­ma­die­nio ry­te pa­klau­sė­me to­kius da­ly­kus kon­tro­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų.

Plun­gės vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) vir­ši­nin­kas-vals­ty­bi­nis ve­te­ri­na­ri­jos ins­pek­to­rius Vir­gi­ni­jus Gai­lius pir­ma­die­nio ry­te sa­kė, kad jiems šis fak­tas ži­no­mas. „Da­bar aiš­ki­na­mės si­tu­a­ci­ją. Ne­se­niai bu­vo skel­bi­mas, kad par­duo­da­mos 3–10 mėn. šin­ši­los. Ar miš­ke pa­lik­tos šin­ši­los iš to ūkio – aiš­kin­si­mės“, – re­dak­ci­jai sa­kė Plun­gės VMVT vir­ši­nin­kas ir pri­dū­rė, kad išsiaiškinus, kas iš­me­tė gy­vū­nė­lius, in­for­ma­ci­ja bus per­duo­ta po­li­ci­jai. „Už žvė­riš­ką el­ge­sį su gy­vū­nai yra nu­ma­ty­ta bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė“, – ne­slė­pė pa­si­bai­sė­ji­mo V. Gai­lius.

Plun­gės VMVT vir­ši­nin­kas sa­kė, kad Plun­gės ra­jo­ne yra registruoti du šin­ši­lų au­gin­to­jai: vie­nas gy­ve­na Var­ka­liuo­se (au­gi­na apie 400 šin­ši­lų), ki­tas – Že­mai­čių Kal­va­ri­jo­je (apie 200).

„Patikrinę duomenų bazę nustatėme, kad šinšilų augintojų yra ir Veiviržėnuose, ir Šilalėje. Gandai sklando, kad ir Kuliuose kažkas augina, tačiau nedeklaruoja. Bet tai tik gandai. Ar galėjo kažkas iš kitų rajonų atvežti ir čia išmesti gyvūnėlius – nesinori tikėti. Mūsų specialistai jau išvyko patikrinti minėtų ūkių bei nuvykę į vietą, rado 10 negyvų šinšilų, iš kurių 1-as jauniklis prisiglaudęs prie mamos. Rastos ir 5-ios gyvos suaugusios šinšilos, atiduotos geriems žmonėms, bus pašertos, pagirdytos. Bet kokiu atveju, kartu su policija toliau aiškinsimės situaciją, tikimės, kad niekadėjas, taip žiauriai pasielgęs su gyvūnais, bus išaiškintas“, – sakė Plungės VMVT viršininkas.

Tei­si­nė at­sa­ko­my­bė

Už žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nais ir jų kan­ki­ni­mą tai­ko­ma tiek ad­mi­nist­ra­ci­nė, tiek bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė tai­ko­ma, kai gy­vū­nas žūs­ta ar bū­na su­luo­šin­tas, o ad­mi­nist­ra­ci­nė – kai gy­vū­nui gre­sia žū­tis ar su­luo­ši­ni­mas.

2015 m. bir­že­lio 23 d. Sei­mas pri­ėmė įsta­ty­mų pa­tai­sas, ku­rios su­griež­ti­na at­sa­ko­my­bę už žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nais. Pa­tai­so­se nu­ma­ty­ta tei­sė at­im­ti iš šei­mi­nin­kų gy­vū­ną, jei jis kan­ki­na­mas ar ne­pri­žiū­ri­mas. Taip pat su­griež­tin­tos baus­mės ir gy­vū­nų skriau­di­kams. Už žiau­rų el­ge­sį su gy­vū­nu gre­sia ir pi­ni­gi­nės bau­dos nuo 50 iki 2 300 eu­rų, vie­šie­ji dar­bai ar­ba lais­vės at­ėmi­mas iki vie­ne­rių me­tų. Baus­mė pri­klau­so nuo to, ko­kią trau­mą gy­vū­nas pa­ty­rė bei nuo to, ar žmo­gus už tai baus­tas pir­mą kar­tą, ar tai pa­si­kar­to­jan­tis nu­si­kal­ti­mas.

2016 me­tais teis­muo­se bu­vo nu­baus­ta 30 as­me­nų, 11 skir­ti vie­šie­ji dar­bai, 1 – areš­tas, 15 – bau­da, 1 – lais­vės ap­ri­bo­ji­mas, 2 – ter­mi­nuo­tas lais­vės at­ėmi­mas.