Planai dėl kolumbariumo Plungės rajone pajudėti gali jau šiemet: idėja dėl vietos sužavėjo ne visus

Apie ko­lum­ba­riumą Plungė­je kalbė­ta jau ne kartą, bet vis­kas ir baig­da­vo­si kal­bo­mis, pa­svars­ty­mais, kas būtų, jei­gu būtų ir kaip būtų... Ta­čiau da­bar, at­ro­do, tuš­čioms kal­boms at­ėjo ga­las: ko­lum­ba­riumą nu­ma­ty­ta įreng­ti Jo­vai­šiškės kaimo ka­pinė­se, o jo pro­jek­ta­vi­mo darbų bus ima­ma­si, grei­čiau­siai, jau šiais me­tais. Siū­lo­ma, kad jis iš­kiltų prie pa­grin­di­nio įėji­mo į ka­pi­nes vie­toj si­li­ka­ti­nių plytų tvo­ros.

Tie­sa, to­kia min­tis pa­ti­ko ne vi­siems pra­ėju­sią sa­vaitę po­sėdžia­vu­sio Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ta­ry­bos Ūkio, eko­lo­gi­jos ir kai­mo rei­kalų ko­mi­te­to na­riams, išk­lau­siu­siems vy­riau­sio­jo Sa­vi­val­dybės ar­chi­tek­to To­mo Jo­cio pa­teiktą in­for­ma­ciją. Iš­ki­lo klau­simų: ar žmonėms bus priim­ti­na, kad jų ar­timųjų am­ži­no­jo poil­sio vietą at­stos „tvo­ra“? Ar čia tik­rai norės am­žiams „at­gul­ti“ že­mai­čiai, ku­rie – ga­na kon­ser­va­tyvūs?

Įėji­mas į ka­pi­nes – ne­rep­re­zen­ta­ty­vus

T. Jo­cys pri­minė, kad ko­lum­ba­riu­mo klau­si­mas Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je ne kartą svars­ty­tas ir anks­čiau, o ka­dan­gi nuo­monės iš­sis­kyrė, nu­tar­ta jį pri­sta­ty­ti šia­me ko­mi­te­te.

Pa­sak jo, Jo­vai­šiškės kai­mo ka­pinės pa­si­rink­tos, nes yra di­desnės nei Tel­šių gatvės , tad ir ga­li­my­bių įreng­ti ko­lum­ba­riumą ga­li­ma ras­ti dau­giau. Siū­lo­ma tūrinį sta­tinį su ni­šo­mis pa­lai­kams for­muo­ti kaip ati­tvarą šių ka­pi­nių priei­go­se, ku­rios da­bar esą nėra rep­re­zen­ta­ty­vios.

„Yra tas ap­leis­tas pa­statė­lis, si­li­ka­ti­nių plytų tvo­ros... Pa­tys me­ta­li­niai var­tai ne kal­ti­nio dar­bo ir ne­su­da­ro įspūdžio kaip pa­grin­di­nio ka­pi­nių pa­te­ki­mo“, – liūdną vaizdą piešė A. Jo­cys.

Ta­čiau tokį vaizdą esą būtų ga­li­ma iš esmės pa­keis­ti. Nuo šiau­ri­nio ta­ko pa­lei ka­pi­nių tvorą iki pa­čios tvo­ros yra ne­men­kas at­stu­mas, tad prie ta­ko prie­šais pla­nuo­jamą dviejų metrų aukš­čio ko­lum­ba­riumą būtų ga­li­ma įreng­ti suo­liukų.

Pa­gal tą pa­čią ar­chi­tektū­rinę idėją ir sti­lis­tiką nu­ma­to­ma su­tvar­ky­ti ir ka­pi­nių var­tus. Tie­sa, ten pat au­gan­čių eg­lių eilę tektų pa­ša­lin­ti, ta­čiau vie­toj jų būtų pa­so­din­ta kitų vis­ža­lių au­galų. Patį taką nu­ma­to­ma išgrįs­ti, o kad būtų jau­kiau ir gra­žiau – pa­lik­ti vie­tos ža­lie­siems plo­tams.

Tilptų per 1 000 urnų

T. Jo­cio ma­ny­mu, ši­taip pa­gerėtų ne tik pa­ts ka­pi­nių prieigų vaiz­das ir būtų išspręs­tas ne­puo­šian­čios si­li­ka­tinės tvo­ros klau­si­mas, bet ir išeitų su­tau­py­ti vietų lai­do­ji­mui, mat 300 pla­nuo­jamų įreng­ti ko­lum­ba­riu­mo nišų at­stotų 250 kap­vie­čių – visą ka­pi­nių kvar­talą.

Ar­chi­tek­tas siūlė pro­jektą įgy­ven­din­ti dviem eta­pais. Pir­muo­ju eta­pu, ku­rio me­tu at­lik­ti dar­bai at­sieitų apie 100 tūkst. eurų, mat būtų tvar­ko­mi ir var­tai, numatoma įreng­ti ke­tu­ris seg­men­tus: 120 nišų 480-čiai urnų. O ant­ruo­ju eta­pu – 6 seg­men­tus: 180 nišų 720-čiai urnų. Ant­ro­jo eta­po dar­bai at­sieitų apie 126 tūkst. eurų. Vie­nos ni­šos įren­gi­mas, pri­klau­so­mai nuo pa­si­rink­tos med­žia­gos, kai­nuotų apie 500–1000 eurų.

„Mūsų at­ve­ju, ka­dan­gi būtų svar­bus ir išorės vaiz­das, tai būtų apie 700–750 eurų“, – aiš­ki­no ar­chi­tek­tas.

Sua­be­jo­jo, ar vie­ta – tin­ka­ma

T. Jo­cys pa­sa­ko­jo, kad tei­kiant šį siū­lymą bu­vo ana­li­zuo­ja­mi ko­lum­ba­riumų ana­lo­gai vi­sa­me pa­sau­ly­je ir pa­vyzd­žių, kai jie for­muo­ja­mi kaip ka­pi­nių sie­nutė ar tvo­ra, iš­ties ras­ta ne­ma­žai. Vis dėlto Sa­vi­val­dybės Tur­to sky­riaus vedė­ja Ži­vilė Bie­liaus­kienė ne­slėpė, kad jai ši min­tis ne­pa­tin­ka.

„Ar mes no­ri­me, kad am­ži­no­jo poil­sio vie­ta būtų tvo­ros vie­to­je? Ar ji bus pa­trauk­li?“ – gar­siai svarstė vedė­ja.

Pa­na­šios nuo­monės bu­vo ir vi­ce­merė As­ta Beier­le-Ei­gir­dienė. Esą neaiš­ku, kaip tokį ko­lum­ba­riumą priimtų že­mai­čiai, ku­rių pa­žiū­ros – ga­na kon­ser­va­ty­vios. „Gal nie­kas tvo­roj ne­norės būti, – svarstė ji. – Aš ir pa­ti ne­norė­čiau. Man ge­riau kur že­melėj, pie­velėj, kad ir ma­žoj vie­telėj su len­te­le.“

Ko­mi­te­to na­rio Čes­lo­vo Ker­paus­ko nuo­mo­ne, jei vis­kas bus su­tvar­ky­ta taip, kaip da­bar ro­do­ma nuo­trau­ko­se, „ta tvo­ra at­ro­dys gra­žiai“. Be to, ji jau ne­bus tvo­ra.

Iš­sis­ky­rus nuo­monėms per po­sėdį svars­ty­ta su­da­ry­ti dar­bo grupę, galbūt į jaut­raus klau­si­mo svars­tymą įtrauk­ti ir vi­suo­menę.

Ta­čiau ko­mi­te­to na­rys Ro­ber­tas End­ri­kas ir tądien pir­mi­nin­kavęs To­mas Rau­dys siūlė nie­ko daug ne­bes­vars­ty­ti, bet ga­liau­siai pa­si­tikė­ti ar­chi­tek­tais, mat tie svars­ty­mai – ne­si­bai­gian­tys, o re­zul­ta­to – jo­kio.

Gaiš­ti ne­be­ga­li­ma

Ko­mi­te­to po­sėdžio me­tu bu­vo dis­ku­tuo­ta ne tik apie pa­čios vie­tos pa­rin­kimą, bet ir apie tai, kaip ko­lum­ba­riu­mo pro­jektą įgy­ven­din­ti? Galbūt įre­gist­ruotą sta­tinį – tvorą – nuo­mo­ti su ga­li­my­be re­konst­ruo­ti jį į ko­lum­ba­riumą, o pa­skui, jį už­pild­žius, per­duo­ti ad­mi­nist­ruo­ti Sa­vi­val­dy­bei? O gal pirk­ti ran­gos dar­bus? Tuo­met tech­ninį pro­jektą galėtų pa­reng­ti Sa­vi­val­dybė ir ieš­ko­ti ga­li­mo in­ves­tuo­to­jo ar­ba pa­lik­ti ga­li­mybę pro­jek­tuo­ti pa­čiam in­ves­tuo­to­jui, aiš­ku, at­si­žvel­giant į Sa­vi­val­dybės pa­gei­da­vi­mus.

R. End­ri­kas pa­si­sakė už iš­nuo­mo­jimą. „Aiš­ku, pa­da­ry­ti pro­jektą reikėtų, kad ne­būtų ri­zi­kos, jog kaž­kokį me­ta­linį monstrą įkiš to­kioj ma­to­moj vie­toj. Sa­vi­val­dybės pri­si­dėji­mas būtų pa­ts pro­jek­tas – ke­li tūkstan­čiai eurų, ir būtų in­ves­ti­ci­ja į mūsų pa­čių ka­pi­nes“, – kalbė­jo po­li­ti­kas.

Ta­čiau ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Min­dau­gas Kau­nas sua­be­jo­jo, ar ver­ta ko­lum­ba­riumą ati­duo­ti į in­ves­tuo­to­jo ran­kas. Esą kas bus, jei šis po kiek metų dings, o vi­sa prie­žiū­ra vis tiek bus per­duo­ta ka­pi­nes pri­žiū­rin­čiai Plungės se­niū­ni­jai. „Ar yra nau­da duo­ti kaž­kam pa­si­pel­ny­ti, o pa­skui vėl pa­siim­ti sau re­mon­tuo­ti, pri­žiūrė­ti?“ – svarstė jis.

Ga­liau­siai pa­dis­ku­tavę po­li­ti­kai su­tarė, kad dvi­ra­čio neiš­ras, o tryp­čio­ti vie­to­je il­giau ne­be­ga­li­ma, mat, kaip pa­stebė­jo T. Rau­dys, „mes ir taip ne­su­gebė­jom ras­ti dar vie­no plo­to ka­pinėms, ku­rio jau tuoj trūks“.

Tad po­sėdžia­vu­sie­ji su­ti­ko su tuo, jog me­tas pra­dėti pro­jek­ta­vi­mo dar­bus T. Jo­cio pa­si­ūly­to­je vie­to­je. Tuo rūpin­sis Ar­chi­tektū­ros ir te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo sky­rius. Pro­jek­ta­vi­mo dar­bai Sa­vi­val­dy­bei ga­li kai­nuo­ti 6–7 tūkst. eurų.

O vėliau, pro­jektą pa­ren­gus, vėl bus su­grįžta į ko­mi­tetą tą pro­jektą pri­sta­ty­ti ir ga­liau­siai ap­si­spręsti, kam ir ko­kio­mis sąly­go­mis pa­tikė­ti jo įgy­ven­di­nimą, pa­ties ko­lum­ba­riu­mo prie­žiūrą bei šios pa­slau­gos ad­mi­nist­ra­vimą.