27-erių plungiškė, šiuo metu gyvenanti pačiame Londone, pasakojo, kad Jorkšyro universitete baigusi mokslus, įgijo kriminologės specialybę, tačiau pagal ją nedirba. Mergina iškart po mokslų įsidarbino vienoje privačioje Londono įstaigoje, kur užima marketingo ir komunikacijų specialistės pareigas. Darbas, pasak Romos, jai labai patinka, nes sutinka daug įvairių kultūrų žmonių. Net kolegos darbe yra įvairių tautybių, bet tai, pasak pašnekovės, ne tik neskiria, bet dar labiau vienija. „Mes esame skirtingi, tačiau puikiai sutariame. Ne tik kartu dirbame, bet ir leidžiame laisvalaikį. Būnant kartu gimsta daug gerų idėjų, kurias trokštame įgyvendinti. Tad neseniai nusprendėme kartu nuveikti ką nors gero“, – pasakojo mergina.
Paklausta, kaip gimė idėja pervažiuoti Jungtinę Karalystę, Roma atsakė, kad ją ir draugus paskatino kolega, sergantis Parkinsono liga. „Žinoma, jis ne tiesiogine prasme skatino mus tai padaryti, bet visi matėme, kaip jam darbe sunku. Jam nelengva apsirengti, ką nors pasiimti… Tad kartu su kolegomis nusprendėme jam nors šiek tiek padėti – pabandyti surinkti lėšų, kad mokslininkai išrastų vaistų šiai kol kas nepagydomai ligai gydyti. Taip pat troškome, kad visas pasaulis apie tai sužinotų. Sergantieji Parkinsono liga turi pritapti mūsų visuomenėje, ir mes, sveikieji, privalome jiems padėti. Iš prigimties esame lygūs, visi turime teisę gyventi ir dirbti po ta pačia saule. Niekas neturi teisės atstumti, išskirti kitaip atrodančius“, – apie kilnią idėją pasakojo R. Zabitytė.
Kaip pasakojo jaunoji plungiškė, sumanymui pritarė ir kompanijos, kurioje ji dirba, vadovai. Jie skyrė lėšų įgyvendinti šiai kilniai misijai. Buvo nupirkti nauji dviračiai, pasamdyti masažuotojai, treneriai. Supirkta ir žygiui reikalinga apranga, taip pat – maistas bei kiti daiktai.
„Mūsų kelionė prasidėjo nuo pietinės Londono dalies ir tęsėsi iki Škotijos. Važiavome net keturiolika dienų, kiekvieną dieną nuvažiuodami maždaug po šimtą kilometrų. Iš viso buvome šeši misijos dalyviai – keturi iš mūsų kampanijos ir du iš Šveicarijos. Daugelis komandos narių ant dviračių sėdo po 15-os metų pertraukos, tarp jų buvau ir aš. Tai man buvo didžiulis iššūkis. Važiavome dvi savaites: sustojame, pavalgome, pamiegame ir vėl ant dviračių… Prisipažinsiu, kelionė vargino. Sunkiausios buvo penkta ir šešta dienos. Buvo ir traumų, kai vienas kolega griuvo. Buvome ir pasiklydę. Kelionės metu sutikome žmogų, kuris taip pat serga Parkinsono liga. Jis džiaugėsi kilnia misija ir kaip galėdamas vėliau rėmė. Tada buvo labai malonu“, – kelionės įspūdžiais dalijosi Roma ir pridūrė, kad džiaugiasi kelionės metu nugalėjusi savo baimes.
Jaunoji misijos dalyvė, pasakojo, kad žygyje dalyvavo dar du lietuviai, kurių vienas, beje, taip pat kilęs iš Plungės. „Plungiškis kolega autobusiuku lydėjo mus visą kelionę. Vaikinas daugiau filmavo bei kūrė įvairius filmukus, kuriuos vėliau parodys pasauliui. Kita lietuvė, dalyvavusi žygyje, kilusi iš Panevėžio“, – prisiminimais dalijosi misijos dalyvė.
Pasak merginos, nors kelionė buvo sunki ir varginanti, grįžtant pasidarė liūdna, kad viskas taip greitai pasibaigė. Svarbiausia, kad kilni misija įgyvendinta – surinkta apie 6400 eurų, sutiktiems žmonėms papasakota, kad Parkinsono liga egzistuoja, ir tarp mūsų gyvena nemažai ja sergančių žmonių. „Surinkta suma tikrai nėra didelė, tačiau džiaugiamės nors maža dalele prisidėję prie gerų darbų. Mano 1500 kilometrų kelionės dviračiu tikslas – labdara“, – sakė Roma bei pridūrė, kad padėti kitam – labai malonus jausmas.
2010-aisias baigusi Plungės „Saulės“ gimnaziją ir iškart po mokslų išvykusi į Jungtinę Karalystę R. Zabitytė sakė, kad augo trijų vaikų šeimoje – turi brolį Evaldą, kuris šiuo metu gyvena ir dirba vairuotoju Dubline, ir sesę Gaivilę, gyvenančią Vilniuje, neseniai įgijusią aviacijos inžinierės specialybę.
Pašnekovės mama iki šiol dirba „Vičiūnuose“, o tėtis užsiima statybų darbais, yra vamzdynų montuotojas.
Į gimtąją Plungę neketinanti grįžti mergina sako Jungtinėje Karalystėje baigusi labai įdomius mokslus – kriminologiją, tačiau pagal specialybę nedirbo. Nors, pasak Romos, norėtų prie to grįžti ir padėti bėdos ištiktiems žmonėms.
Atvira ir nuoširdi mergina džiaugėsi nors trumpai galėjusi aplankyti gimtąjį kraštą bei artimuosius. Ji linkėjo plungiškiams būti tolerantiškesniems kitaip atrodantiems ar kitaip mąstantiems. „Norėčiau, kad visi būtume atviresni, paprastesni, nuoširdesni bei empatiškesni. Turėtume labiau rūpintis bei padėti vieni kitiems. Be to, mes, sveikieji, privalome priimti žmones tokius, kokie jie yra, su visais trūkumais ir ydomis, ligomis ir negaliomis. Juk nė vienas nežinome, kada galime susirgti ir pasikeisti. Visi turime teisę gyventi šioje žemėje“, – linkėjo Roma ir pridūrė, kad Londone yra daug veiklos, jai įdomu bendrauti su kitų kultūrų žmonėmis, visi draugai, darbas bei visas jos gyvenimas jau yra ten, tad grįžti į Lietuvą neketina.