Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas džiaugėsi, kad pagaliau pradėta vykdyti priemonė, skirta kovarnių populiacijai mažinti, ir šimtai baisiai karkiančių kovarnių paliko parko teritoriją bei pagaliau davė ramybę atėjusiems čia pailsėti.
Tačiau ar problema tikrai buvo išspręsta, ir suopio išgąsdinti kovarniai visiems laikams paliko Plungę? Parke jų tikrai apmažėjo, ir plungiškiai bei miesto svečiai gali ramiau vaikščioti po jo teritoriją bei gėrėtis gamtos grožiu. Bet šie gudrūs paukščiai, suopio išginti iš parko, rado sau prieglobstį kitur – šiuo metu okupavo vadinamąsias kareivines, t. y. Dariaus ir Girėno gatvę. Šioje gatvėje augančiuose medžiuose jie suka lizdus, laužo šakas, kurių primėtyta ne tik kiemuose, bet ir gatvėse, dergia daugiabučių kiemus, kelia puotas šiukšlių konteineriuose. Šios gatvės gyventojai labai nepatenkinti nekviestais svečiais, mat neduoda ramybės nuolatinis paukščių klyksmas, šiukšlinimas bei baimė būti apdergtiems.
Tad ką daryti šios gatvės gyventojams ir kur kreiptis, kad nepageidaujami svečiai būtų kuo greičiau išprašyti iš ramiai gyvenusių plungiškių teritorijos, paklausėme miesto seniūno Gintaro Domarko.
Seniūnas, atsakydamas į „Plungės žinių“ užduotą klausimą, sakė, kad ši problema pamažu bręsta, bet kol kas didelių nusiskundimų iš gatvės gyventojų raštiškai nėra gavęs. „Taip greitai šių paukščių neišguisime iš kareivinių. Tai yra ne tik mano, bet ir viso miesto problema. Bandysiu kartu su Žemaičių dailės muziejaus direktoriumi A. Bakanausku ieškoti tinkamų būdų, kaip pagelbėti plungiškiams, negalintiems apsiginti nuo kovarnių. Tačiau šiais metais tikrai nieko nebegalime padaryti, kad ir kaip gyventojai būtų nepatenkinti kareivines okupavusiais ir čia savavališkai šeimininkauti pradėjusiais nepageidaujamais svečiais. Negalime nei jų šaudyti, nei lizdų ardyti. Už tai grėstų nemenkos baudos. Ardyti šių paukščių lizdus buvo galima tik iki kovo 1 dienos, ir tai tik gavus Aplinkos ministerijos leidimą. Gal reikia paprašyti V. Narkaus, kad jis savo augintinį suopį, keliantį siaubą kovarniams, atsineštų ir į kareivines. Kitos išeities kol kas nematau“, – problemos sprendimo būdų ieškojo G. Domarkas.
Seniūnas taip pat sakė, kad situacija verčia suklusti, ir ateityje vis tiek reikės imtis priemonių, ypač jei pradės skųstis Dariaus ir Girėno gatvės gyventojai. Tačiau tai bus dar negreit. „Tarsi užburtas ratas. Iš vienos vietos išvyti šie gudrūs ir protingi paukščiai randa vietą kitur ir puikiai prisitaiko. Jų visur pilna, neįmanoma ir negalima išnaikinti“, – teigė G. Domarkas ir pridūrė, kad vis didėjanti kovarnių populiacija kamuoja ne tik Plungę, bet ir kitus Lietuvos miestus.
Kaip sakė Plungės seniūnas, rudeniop jau bus galima ardyti kovarnių lizdus. Gal bus priimtas sprendimas šaudyti iš garsinės patrankos, kad paukščiai būtų baidomi ir nesuktų lizdų, gal leidžiamas įrašas su kovarnių klyksmu, skelbiančiu pavojų, kurio kovarniai bijo. Taip pat, pasak pašnekovo, bus tariamasi su kitų miestų valdžios atstovais apie galimus kovarnių populiacijos mažinimo būdus, dalijamasi patirtimi.
Plėšriojo paukščio nešiojimas po parką pasitvirtino, iš jo teritorijos išbaidyti šimtai kovarnių, tačiau problema iki galo neišspręsta – paukščiai sėkmingai gyvena vadinamųjų kareivinių teritorijoje bei erzina vietinius gyventojus.