Šis prašymas neseniai svarstytas Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Kaip sakė Turto skyriaus vedėja Živilė Bieliauskienė, prašymą pasirašiusi moteris aiškino norinti šiose patalpose įsteigti gyvūnų prieglaudą, kur benamiai gyvūnai būtų ne tik globojami, bet ir karantinuojami, gydomi, sterilizuojami.
Pasak vedėjos, ši įstaiga pasitarnautų ir pačiai Savivaldybei, kuri pernai už bešeimininkių naminių ir laukinių gyvūnų gaudymą, karantinavimą, utilizavimą ir sterilizavimą samdomai įmonei iš Klaipėdos sumokėjo 2,3 tūkst. eurų.
Ir Ž. Bieliauskienė, ir vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė posėdžio metu svarstė, kad atsiradusi konkurencija galbūt sumažintų šių paslaugų kainą. Be to, benamių šunų gaudytojų nebereikėtų kviestis iš uostamiesčio, tad ir dėl to paslauga pigtų.
Tačiau kiti posėdžio dalyviai tokį požiūrį sukritikavo. „O kas pas mus čia, Plungėje, pigiau?“ – retoriškai klausė komitetui vadovaujanti Daina Martišienė.
Vis dėlto ne paslaugų kaina daugumai rūpėjo, o gyvūnų prieglaudai pasirinkta vieta. Toji Salantų gatvės dalis, kur norima įkurti šią įstaigą, labai mažai apgyvendinta, tačiau aplinkui veikia ne viena įmonė, tame pačiame kieme įsikūrusi Aplinkos apsaugos agentūra, šalia – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Kategoriškai prieš gyvūnų prieglaudos įkurdinimą toje vietoje pasisakė komiteto narys Robertas Endrikas. Jis kalbėjo, kad tokia įstaiga taptų kliūtimi šalia veikiančioms įmonėms, kurios planuoja savo plėtrą. Politikas siūlė Savivaldybei kuo greičiau perimti tuos pastatus savo nuosavybėn ir juos parduoti.
Iš dalies pritardama tokiai nuomonei, vicemerė A. Beierle-Eigirdienė teiravosi, gal atsirastų gyvūnų prieglaudai tinkamesnė vieta, esanti už miesto. Tačiau buvo atsakyta, kad tokių patalpų Savivaldybė neturi.
O meras Audrius Klišonis siūlė niekur nebesidairyti ir tenkinti prašymą išnuomoti šiuos statinius Salantų gatvėje. Esą geresnės vietos gyvūnų prieglaudai nerasi, nes ji būtų ir netoli centro, ir ne gyvenamųjų namų kvartale. Didelis pliusas ir tai, kad vienoje teritorijoje – net 10 pastatų, tad vienuose benamius gyvūnus būtų galima gydyti, kituose apgyvendint, taip pat būtų atskiros patalpos darbuotojams.
Galiausiai sutarta, jog priimti vienokį ar kitokį sprendimą bus galima tik gavus daugiau informacijos, kokia veikla ketinama verstis prieglaudoje, kiek gyvūnų bus laikoma. Pasigirdo ir nuomonių, kad prieš išnuomojant statinius reikėtų atsiklausti aplinkinių įmonių bei įstaigų, ar jos neprieštarauja tokiai kaimynystei. Bet ir tam pritarė ne visi. „Jei pradėtume klausinėti kaimynų, Plungėj nieko neturėtume“, – mestelėjo komiteto narys Julius Nekrašas.
Prie pastatų nuomos gyvūnų prieglaudai klausimo veikiausiai bus grįžta gegužę.