Ėmėsi nuo automobilių vaduoti istorinę gatvę
Trakuose, vienoje pagrindinių, Karaimų gatvėje vykstantys ir bendruomenės dalį su savivaldybe kaip reikiant supriešinę pokyčiai – Trakų rajono savivaldybės vykdomas Karaimų gatvės humanizavimo projektas.
Pasak Trakų rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos Agatos Beliak, ilgą laiką Trakų miesto Karaimų gatvė buvo laikoma automobilių parkavimo vieta ir tai netenkino nei miesto gyventojų, nei svečių. Todėl savivaldybė inicijavo Karaimų gatvės humanizavimo projektą, kurio tikslas gatvę pritaikyti „lėtam“ poilsiui, sudaryti galimybę gatvėje – viešoje erdvėje – saugiai leisti laiką apribojus transporto priemonių eismą bei srautus.
„Kadangi Karaimų gatvės humanizavimo projekte šiuo metu numatytos priemonės yra laikinos, Savivaldybė planuoja artimiausiu metu inicijuoti Karaimų gatvės kompleksinio sutvarkymo projektą, kurį Statybos įstatymo ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka aptarsime, viešinsime ir derinsime su Kultūros paveldo departamento, Trakų istorinio nacionalinio parko bei kitų projektavimo priežiūros institucijų specialistais, suinteresuotos visuomenės atstovais“, – Delfi tikina A. Beliak.
Atsiradus eismo draudžiamiesiems ženklams, Karaimų gatvėje, jos anksčiau važiuojamoje dalyje pastatyti kelių tipų lauko suolai – mediniai ir moduliniai metaliniai su medžio apdaila. Taip pat čia atsirado dviejų dydžių betoniniai lauko vazonai: 1500x1500mm, 900 mm aukščio vazonai naujai sodinamiems medžiams, kurie užauga iki 40 m aukščio ir 1500x500mm, 500 mm aukščio vazonai krūmams ir gėlėms, betoninės lauko šiukšliadėžės dengtos cinkuoto plieno dangčiu, cinkuoto plieno dviračių stovai.
Pokyčiai pykdo: kaip pasiekti mokyklas ir Kenesą?
Tokie pokyčiai nė iš tolo nedžiugina čia gyvenančių karaimų. Pasak karaimų bendruomenės atstovės Inos Lavrinovič, „maža architektūra“ dirbtinai susiaurino gatvę, kuria turi pravažiuoti gyventojai, aptarnaujantis personalas, maršrutinis viešasis transportas:
„Dėl istorinio pusiasalio formos ir čia esamų statinių išdėstymo Karaimų gatvė visada buvo tranzitinė gija, ji negali būti atiduota tik pėstiesiems, nes čia gyvena žmonės, vystomas verslas. Šiuo metu gatvė tapo žymiai pavojingesnė saugaus judumo prasme nei buvo anksčiau, o žiemą sniegu užverstos konstrukcijos neprisideda prie saugumo. Sudėtinga grįžti namo, įvažiuoti į kiemą, privažiuoti prie namų.
Karaimų gatvėje turime Karaimų bendruomenei svarbius visuomeninius objektus, iki kurių, per naujausius „pokyčius“ gatvėje, nebegalime privažiuoti legaliai. Kalbu apie kenesą, karaimų mokyklą, karaimų svečių namus. Vykstant pamaldoms, bendruomenės susibūrimams, renginiams, šventėms, laidojimo ceremonijoms, šiuos objektus pasidarė sunku pasiekti karaimų bendruomenės nariams ir jų artimiesiems teisėtai, nepažeidžiant pastatytų kelio ženklų ir uždrausto pravažiavimo Karaimų g. Ypatingai sunku senyvo amžiaus tautiečiams, turintiems judėjimo negalią“, – Delfi tikina I. Lavrinovič. Savivaldybės atstovai tuo tarpu ramina, kad, nors Karaimų gatvėje stovi draudžiantys važiuoti ženklai, jie negalioja šios gatvės gyventojams, specialiajam transportui, o esant tam tikroms progoms, yra galimybė išsiimti vienkartinį leidimą važiuoti Karaimų gatve konkrečiai transporto priemonei. Be to, išstatyti objektai mobilūs, tad dėl pagrįstų pastabų jau buvo ir dar bus koreguojama jų lokacija.
I. Lavrinovič pastebi, kad pokyčiai sudaro susisiekimo nepatogumus ne tik gatvės gyventojams, bet ir jų svečiams. Anot moters, visi modernūs „mažosios architektūros elementai“ atrodo neproporcingai, užgožia senamiesčio vaizdą, suniokoja visą tradicinį senamiestį. „Juokinga ir atrodo įžeidžiančiai, turint omeny, jog šis projektas prasidėjo norint išsaugoti Senamiesčio autentiškumą“, – pasipiktinimo neslepia I. Lavrinovič.
Karaimų bendruomenės atstovės teigimu, šiuo metu pagal projektą įgyvendinti 2 etapai. Pirmasis – eismo raminimas, kurio tikslas – riboti motorizuotų transporto priemonių eismą ir mažinti jų greitį numatytoje gatvėje ar jos atkarpoje. Įgyvendinant šį etapą, pašnekovės teigimu, gatvė buvo išpiešta baltomis juostomis, vėliau jų spalva pakeista į pilką. Antras etapas – taktinis urbanizmas, kurio tikslas – pasitikrinti pokyčių poveikį erdvės naudojimui, pasitelkiant laikinas priemones, kurios nereikalauja didelių investicijų. Štai čia ir įvykdyti pokyčiai, kuriuos I. Lavrinovič vadina „betonizavimu“.
Kitos pastangos vaisių nedavė, o naudojamos priemonės pasirodė tinkamos
Trakų rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja teigia, jog vietos savivaldybės pagrindinis siekis buvo ir yra humanizuoti automobiliais perkrautą istorinę Karaimų gatvės atkarpą ir kiemus, o prieš imantis dabartinių pokyčių buvo išbandytos įvairios administracinės ir techninės priemonės – tvarkos ir taisyklės, kelio ženklai, fiziniai barjerai ir kt. – nedavė laukto rezultato.
„Automobiliai ir toliau „karaliavo“ istorinėje gatvėje ir kiemuose. Todėl savivaldybė, atsižvelgdama į Trakų miesto darnaus judumo plano sprendinius, gerąją Europos turistinių miestų praktiką, visuomenės nuomonę, inicijavo Karaimų gatvės humanizavimo projektą, kurio tikslas yra naudojant laikinas priemones ir mažosios architektūros elementus Karaimų gatvės atkarpoje sukurti bendro naudojimo erdvę, kuri nuramintų eismą ir humanizuoti viešąją erdvę“, – portalui komentavo A. Beliak.
Be to, anot savivaldybės atstovės, naudojamos priemonės – suoliukai, gėlių ir medžių klombos, dviračių stovai ir t.t. – yra šiuolaikinės architektūrinės priemonės, kurios neturi imituoti istorinės architektūros priemonių, skatina kūrybišką ir inovatyvų santykį su istoriniu kontekstu ir yra komponuojamos siekiant nedaryti neigiamo poveikio saugomoms užstatymo išklotinėms bei kitoms Trakų senamiesčio vertingosioms savybėms.
„Naudojamos priemonės yra taktinio urbanizmo įrankiai ir yra laikinos, kilnojamos ir gali būti perkeliamos ieškant geriausio sprendimo. Tariantis su projekto autoriais, Karaimų gatvės gyventojais, Trakų istorinio nacionalinio parko specialistais ir Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, architektūrinės priemonės yra nuolat tobulinamos, tikslinamos priemonių lokacijos. Savivaldybė reaguoja į gyventojų pastabas, vykdo situacijos gatvėje stebėseną ir, reikalui esant, imasi veiksmų tobulinant tiek eismo saugumo užtikrinimo priemones, tiek mažosios architektūros išdėstymą“, – pasakoja A. Beliak.
Baiminasi dėl to, kas laukia toliau: ribos svečių viešnagės laiką?
Pasak karaimų bendruomenės atstovės, šiuo metu laukiamas trečias etapas – gatvės profilio keitimas, kurio tikslas – sukurti bendro naudojimosi erdvę, pasitelkiant ilgalaikes priemones keičiant gatvės profilį.
„Kas vyks? Bus statomi Trakų prekybos paviljonai 3 m aukščio priešais svarbiausius karaimų kultūros paveldo objektus, saugomus kultūros vertybių registre. Viso to įgyvendinimui numatoma įrengti pakeliamą užtvarą – „šlagbaumą“ ir sumanyta leidimų sistema įvažiavimui į Karaimų gatvę. Be savivaldybės leidimo to bus negalima padaryti. Savivaldybė turės patvirtinti, kuriems draugams leidžiama atvykti, o kuriems – ne, bus ribojamas svečių buvimo dienų skaičius, ne ilgiau nei 3 dienos. Prieš 3 darbo dienas reiktų informuoti apie svečio atvykimą dėl leidimo išdavimo. Gyventojai gaus ribotą kiekį „raktų“. Finišas visai čia pat. Tik ar tokie sprendimai gali džiuginti Karaimų gatvės bendruomenę bei Karaimų bendruomenę?“, – klausimą kelia bendruomenės atstovė.
I. Lavrinovič žodžių nevynioja: anot moters, įgyvendinami pokyčiai Karaimų gatvėje – Trakų senamiesčio niokojimas, Karaimų kultūros paveldo gniuždymas ir vietos gyventojų žmogaus teisių pažeidimas.
„Savivaldybė nesiteikė pasiūlyti jokių alternatyvų parkavimui, geresniam judumui ir turistų lankymui mieste. Jokio alternatyvaus parkavimo ar palengvinto susisiekimo viešuoju transportu mieste. Buvo planuota kovoti su parkavimu ir tranzitiniu eismu per Karaimų gatvę, o sutrikdė gyvenimą gatvės gyventojams ir Karaimų bendruomenei. Ribojant judėjimą Karaimų gatve, liko dvigubai apkrauta Trakų gatvė prie Totoriškių ežero, kuri savaitgaliais tampa nepravažiuojama, ten gyvenantiems žmonėms taip pat sudaromi sunkumai įvažiuoti ir išvažiuoti iš savo kiemo“, – vietinių Trakų gyventojų problemas vardija moteris.
Pašnekovė tikina, jog susitikimuose su savivaldybe ir projekto autoriais vietiniai gyventojai bei karaimų bendruomenės nariai pareiškė griežtą nesutikimą prieš šį projektą ir gyventojams buvo pažadėta, kad pokyčiai nevyks be jų sutikimo. Prieštaravimas, sako I. Lavrinovič, buvo reiškiamas ne dėl siekio apriboti eismą unikalioje gatvėje, o dėl įgyvendinimo metodų.
„Gatvės uždarymas ir privačių parkingų pažabojimas iškels kitą problemą, nes Trakai neturi parkavimo aikštelių infrastruktūros, pusiasalyje didžioji žemės dalis priklauso privačiam sektoriui, susidomėjimas ežerų kraštu labai didelis, todėl reikia pirmiau pasiruošti priimti atvykstantį transportą miesto prieigose, sugebėti visus svečius pargabenti iki traukos objektų ir atgal, o tik tada galvoti apie transporto srautų ribojimą Karaimų gatvėje, jokių klombų, o tuo labiau suoliukų gatvėje neįrenginėti“, – kalba karaimų bendruomenės atstovė.
Tikisi, kad sprendimai dar bus pakeisti
Anot I. Lavrinovič, vietos gyventojai priešiškai nusiteikę prieš savivaldybės nelogiškus sprendimus, nes pirmiausia pažeidžiamos jų teisės ir privatumas, pasikėsinta į daugiametes karaimų bendruomenės tradicijas ir dar žadama prie maldos namų įrengti turgų.
„Savivaldybės atstovai Facebook atliko ir viešą apklausą, kurios rezultatais labai giriasi. Tačiau nutylima, kad apklausoje galėjo dalyvauti visi, kas netingėjo, balsavimų kiekis tam pačiam asmeniui ribotas nebuvo, o klausimai dažnai būdavo dvejopos interpretacijos“, – kalba I. Lavrinovič.
Moteris teigia, jog savo veiksmais Savivaldybė jau dabar suniokojo unikalų istorinį Trakų senamiesčio paveldą, o taip pat pažeidė Statybos įstatymą, Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemą, Kultūros vertybių apsaugos įstatymą, Aplinkos apsaugos įstatymą. Be to, pasiūlyti sprendiniai pakenkė urbanistinio draustinio tikslams, atsiradę objektai yra nesuderinami su vertingosiomis kultūros paveldo savybėmis ir kraštovaizdžio ypatumais, tamsios paros metu sudaro pavojingas kliūtis dviratininkams, paspirtukininkams, nes gatvės apšvietimas neapšviečia visų klombų ir įrengtų dviračių laikiklių.
Vis dėlto, pozityvaus pokyčio šioje istorijoje karaimų bendruomenė vis dar viliasi. „Tikimės būt išgirsti ir suprasti. 2024–08–20 Valstybinės kultūros paveldo komisijos posėdyje buvo nutarta siūlyti Trakų rajono savivaldybei parengti naują projektą, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir konsultuojantis su už paveldo apsaugą atsakingomis institucijomis. Posėdžio metu taip pat buvo primintas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos raštiškas reikalavimas Trakų rajono savivaldybės administracijai iki 2024–08–30 pašalinti Karaimų gatvėje įrengtas technines eismo reguliavimo priemones ir mažosios architektūros elementus arba užtikrinti, kad įrengtos techninės eismo reguliavimo priemonės ir mažosios architektūros elementų architektūrinė išraiška bei jų vietos būtų pakeistos į mažiau vizualiai įtakojančius Trakų senamiesčio autentišką aplinką bei saugomas perspektyvas, – pokalbį užbaigia I. Lavrinovič.