Asfaltu aptekęs Vilnius gąsdina specialistus: atrodo, kad sostinė eina priešinga kryptimi nei Europa

Prie Seimo, Neries krantinėje, vilniečiai pastebėjo į žolę susmaigstytus kuoliukus. Pasirodo, jie – naujo projekto mieste pranašai, skelbiantys, kad sostinėje galimai bus nutiesta dar daugiau dviračių ir pėsčiųjų takų. Projektas dar tik rengiamas, tačiau jis jau kelia įvairių diskusijų, kaip papildomi kilometrai kietųjų dangų pakeis miesto veidą, o svarbiausia – ar tų naujų kilometrų sostinei išties reikia. Panašu, kad ir specialistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria.

Įmonė „Vilniaus planas“ rengia projektą, apimantį Neries krantinių rekonstravimą, dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimą. Projekte rašoma esą Vilniuje dviračių takų tinklas yra prastai išvystytas, jų dangos netinkamos saugiam ir patogiam eismui.

Kol projektas tobulinamas, „Vilniaus planas“ nesutiko jo pakomentuoti. Kol kas lieka neaišku, kiek kilometrų naujos kietosios dangos atsiras sostinėje.

Tačiau šįkart – ne apie tikslius kilometrus. Šis projektas tapo geru pretekstu pasikalbėti apie kietųjų dangų kiekius sostinėje ir kaip tai paveikia patį miestą. Kodėl šios kalbos taip audrina vilniečius ir urbanistikos specialistus? Ką papildomi kietųjų dangų kilometrai padarys sostinei ir ar verta jų baimintis? Į šiuos ir kitus klausimus atsako miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec, VGTU Kelių tyrimo instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus ir Dviratininkų bendruomenės atstovas Vilniuje Justas Ingelevičius.