Baras, kuriame vyko tikrasis Vilniaus rokenrolas: čia po vienu stogu tilpo ir sostinės banditai, ir homoseksualai

Ėjo penkti metai po to, kai Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Vilniuje, dar pilname posovietinės dvasios, nebuvo jokios modernesnės kavinės, įnoringesnio restorano – dauguma jų ribojosi baltomis sienomis, juodais baldais ir pagal sukirpimą iškeptu šniceliu. Ir net jeigu dalis vilniečių negalvojo, kad gali būti kitaip, grupės „Bix“ nariams žiauriai norėjosi kažko kitoniško. Iš to noro, iš vakarietiškos kultūros alkio radosi roko baras „Bixai“. Delfi kviečia nusikelti į 1995-uosius, prisiminti šio baro įkūrimą ir paskaityti tokių istorijų, kokių, lažinuosi, nesate girdėję.

1995-ieji, pavasaris. Etmonų gatvėje, Vilniuje, grupelė verslių studentų drauge su grupe „Bix“ atidaro tokio paties pavadinimo roko barą. Bronziniai vamzdžiai ant lubų ir raudonos sienos priverčia žagtelėti daugumą lankytojų, virtuvėje garuoja tam laikmečiui neįprasti meksikietiški patiekalai. Pašėlę lankytojai pasileidžia plaukus, o banditų grupuotės kalasi su apsauginiais dėl galimybės šį barą priglausti po savo sparneliu.

Tik dabar, barui skaičiuojant dvidešimt šeštus gyvavimo metus, vienas jo įkūrėjų Audrius Žydelis sako: „Buvome jauni avantiūristai, negalvojome, kaip rizikinga atidaryti tokį barą. Bet mes išlikome per visus šiuos metus ir dabar Vilnių be „Bixų“ baro įsivaizduoti būtų išties sunku.“

Baro idėja nurovė stogus

Baro įkūrimo metais grupė „Bix“ skaičiavo aštuntus savo gyvavimo metus. Išmaišę ne tik Lietuvos, bet ir didžiąsias Europos scenas, grupės nariai panoro atidaryti tokį barą, kuriame būtų skatinama vakarietiška mąstysena ir skleidžiama rokenroliška dvasia. Idėja pasirodė priimtina tuometiniams baro įkūrėjams, todėl neilgai trukus buvo imtasi pirmųjų darbų. Vienas jų – garsiojo interjero sukūrimas.

A. Žydelis prisimena, kad visai kūrybinei komandai magėjo sukurti kažką kitokio, kažką, kas atskleistų, koks yra rokenrolinis gyvenimas.