Į klausimus apie medžius ir karštį sutiko atsakyti Society of Arboriculture sertifikuotas arboristas Arnas Švelnikas.
Temperatūra medžio pavėsyje – keliais laipsniais mažesnė
Arboristas Arnas, paklaustas apie karščio ir medžių ryšį, patikina, kad šis egzistuoja – medžiai išties gali apsaugoti gyventojus nuo karščio bangų. Štai jeigu būtų išpjauti visi medžiai, sako pašnekovas, temperatūra galėtų šoktelėti net 10 laipsnių ir daugiau.
„Jei palygintume pasivaikščiojimą Vilniaus rotušės aikšte, kurioje nėra medžių ir viskas įkaitę, su pasivaikščiojimu medžių alėja, greitai pajustume, kur eiti yra vėsiau. Po medžiu esančiame pavėsyje temperatūra gali būti net keliais laipsniais mažesnė“, – paaiškina medžių specialistas.
Pasak arboristo, visa temperatūros atvėsinimo esmė slypi medžių atliekamoje transpiracijoje. Tai biologinis procesas, kurio metu medis pro lapus garina savyje sukauptą drėgmę. Garinamas vanduo virsta tarsi dulksna, kuri vėsina po laja esantį orą. Tiesa, transpiracija gali nevykti, jeigu medis nebuvo laistytas ir jam trūksta drėgmės. Tokiu atveju lapai nuo kaitros pradeda degti.
Štai nevysiausibine organizacija prisistatanti „Planet SOS“, kurią seka beveik 50 tūkst. „Facebook“ vartotojų, pasidalino iliustratyvia nuotrauka, kurioje vaizduojama medžių svarba. Šalia nuotraukos yra prierašas „Liūdna šių laikų realybė“, taip pat socialinės platformos vartotojai skatinami sodinti medžius.
Ir nors medžiai gali apsaugoti gyventojus nuo karščio, visgi arboristas pripažįsta – Vilniuje medžių yra per mažai.
„Manau, kad sostinėje medžių galėtų būti daugiau, ypač naujai kuriamuose rajonuose. Pastatams, ypač komerciniams, yra taikomi tam tikri reikalavimai – šalia jų želdynų turėtų būti 10-30 proc. Deja, dažniausiai pasirenkamas minimalus apželdinimas“, – sako A. Švelnikas.
Augalai gali sumažinti temperatūrą ir pastatuose
Vilniuje be medžių auga dar daug kitų augalų, kurie taip pat prisideda prie aplinkos vėsinimo. Pašnekovo teigimu, net ir aukštesnė žolė gali sugerti kelis laipsnius karščio.
„Jeigu žolė aukštesnė, jos dalyje arčiau žemės bus vėsiau negu toje žolėje, kuri nuskusta centimetras iki žemės. Taip nutinka dėl to, kad šešėlis susidaro aukščiau, kaitinamas tik pats viršus, o ne žemė“, – pasakoja arboristas. Jis priduria, kad želdynai, kaip ir medžiai, temperatūrą gali sumažinti keliais laipsniais.
Šviečiamojo pobūdžio puslapis hidrometeorologine ir aplinkosaugine tematika „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pasidalino nuotraukomis, kuriose matyti temperatūrų skirtumai tarp nepjautos ir nupjautos žolės. Šalia nuotraukų esantis prierašas skelbia, kad jei šalia būtų šaligatvis ar asfaltas, temperatūrą atspindintys skaičiai būtų dar įspūdingesni.
„Vaizdas turėtų padėti geriau suprasti tiems, kurie nesupranta, kodėl Vilniuje ir kitur vis dažniau renkamasi nepjauti žolės (ten kur nėra būtinybės tą daryti). Tokių vietų (kur žolės pjauti nereikėtų) yra nemažai: nepopuliarios pievos, skiriamosios juostos, kalvos ir t.t. Belieka tik pasikartoti, kad geriausiai karščius slopina ne ledai ir kondicionieriai, o aukšti medžiai ir žolė.
Trinkelizacija ir taip vadinamų šluotų (miesto medžių veislės su maža laja) sodinimas visai negelbėja kovoje su vasaros karščiais ar oro taršos problemomis miestuose. Suvokim tą pagaliau“, – ragina puslapio apie orus kūrėjai.
A. Švelnikas sako, kad augalai nuo karščio gali apsaugoti ir pastatus. Pašnekovas pateikia vijokliais apaugusio namo pavyzdį.
„Vijoklis, ar medis, jeigu turi pakankamai drėgmės, vykdo transpiraciją ir tokiu būdu vėsina tiek aplinką, tiek pastatą. Apsodinti pastatus vijokliais gal nėra populiaru dėl to, kad daug žmonių sako, neva nuo vijoklių sienose atsiranda pelėsis, bet technologijos šiuo metu leidžia puikiausiai želdinti pastatų sienas, stogus ir tikrai vėsina pastatus“, – užtikrina arboristas.
Atvirų miestų erdvių, nesaugančių gyventojų nuo karščio, problema – ne tik Lietuvoje. Štai birželio pabaigoje Lenkijos gyventojas programėlėje „Twitter“ pasidalino nuotrauka, kurioje matyti, kaip ant įkaitusio miesto grindinio gyventojai kepa kiaušinienę.