1991-aisiais Islandija pirmoji iš pasaulio valstybių pripažino nepriklausomą Lietuvą. Tais pat metais pradėtas kurti Europos parko muziejus - ryški naujos Lietuvos kūrybinė iniciatyva. Menininkė naujo kūrinio įgyvendinimą Europos parke laiko išskirtine galimybe sukurti simbolinį Islandijos kultūros ženklą šiuolaikinio ir modernaus meno erdvėje, kurioje jau eksponuojami ir garsiausių pasaulio menininkų kūriniai. Kūrinys įprasmins abiejų šalių tarpusavio simpatijas, padės kurti stiprią kultūrinę Lietuvos, Europos centro valstybės, idėją.
„Prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus kilnus Islandijos žingsnis pripažįstant Lietuvos nepriklausomybę mums suteikė vilties ir tikėjimo, kad tikrai būsime laisvi. Todėl kiekvienas prasmingas Islandijos ženklas Lietuvoje mums, lietuviams, yra šventas“, - pranešime cituojamas Europos parko įkūrėjas skulptorius Gintaras Karosas.
Pasaulyje pripažinta menininkė M. Samper studijavo menus Islandijoje ir Prancūzijoje, Marselyje, gyveno ir dirbo įvairiose šalyse. Nuo 2010-ųjų ji - tarptautinės bienalės „Nauji vėjai“ („Fresh winds“) įkūrėja ir direktorė. Asmenines parodas menininkė rengia ne tik gimtojoje Islandijoje, bet ir Indijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Japonijoje, Indonezijoje, Meksikoje. 2018 m. kovo 1 d. M. Samper įteiktas Reikjaviko meno instituto ir kitų organizacijų įsteigtas apdovanojimas Eyrarrosin, kuris galėtų būti prilygintas nacionalinei kultūros ir meno premijai.
Instaliacijas kurianti menininkė negali būti laikoma tik skulptore ar tapytoja, ji dirba paraleliai keliomis kryptimis, muziejuose ar in-situ, naudoja įvairias medžiagas atsižvelgdama į idėją ir kontekstą. M. Samper lengva ranka kuria poetiškus, minimalistinius darbus, trumpalaikius arba įrėžtus akmenyje. Sujungdama pirminį medžiagiškumą su laiku ir erdve ji sukuria sąsajas tarp natūralių elementų - vandens, šviesos, vėjo, akmens - ir žmogaus sąmoningumo, sakoma Europos parko pranešime. M. Samper yra pasakiusi, kad nori išreikšti „išorinio ir vidinio pasaulio sintezę“.
Europos parko ekspoziciją papildžiusios plieno, akmens ir sidabro instaliacijos tema - vanduo kaip gyvybės šaltinis. Vanduo įvairiomis formomis yra viena mėgstamiausių M. Samper kūrybos temų: kaip džiaugsmo ir gyvybingumo simbolis, lašai kaip užuomina į ašaras, tačiau taip pat ir sąsaja su laiku, begalybe. Sidabro panaudojimas susijęs su šviesos motyvu. Tai lyg mėnulio nakties šviesa, moteriška, ji leidžia pailsėti, gydo, paruošia aušrai ir saulės patekėjimui. M. Samper darbai paskatina mus susijungti su savastimi ir kartu atsiverti aplinkai, gamtai.
Penktadienį Europos parke kartu su Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos mokytojais ir mokiniais organizuojama edukacinė programa „Sidabrinė tėkmė Mirėjos Samper kūryboje“, susijusi su naujuoju kūriniu.
Naujo Islandijos menininkės M. Samper kūrinio Europos parke įgyvendinimo projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.