Ukmergės kraštotyros muziejaus muziejininkas Žygimantas Komliauskas pasakojo, kad projektą „Inovatyvumas ir istorija senajame apžvalgos bokšte“ finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Ukmergės rajono savivaldybė.
Sumanymui įgyvendinti buvo skirta 8 200 Eur. Lietuvos kultūros taryba skyrė 7 000, savivaldybė – 700 Eur. 500 Eur prisidėjo muziejus.
Pasakojo, kad taip pat įrengta informacinė lenta su apšvietimu, keturi stendai su senosiomis Ukmergės nuotraukomis bei trumpa miesto istorija.
Rengiant projektą atsižvelgta į programos siūlymą pritaikyti kultūros paveldo objektus šiuolaikiniams visuomenės poreikiams išlaikant pusiausvyrą tarp jų pritaikymo ir autentiškumo išsaugojimo.
Senosios nuotraukos ir galimybė į miestą pažvelgti pro žiūronus – puiki galimybė palyginti, kaip per šimtmetį pasikeitė Ukmergė.
Brangiausias projekto pirkinys – apžvalgos žiūronai, pirkti iš specializuotos įmonės, prekiaujančios teleskopais, žiūronais. Panašūs žiūronai yra įrengti Palangos ir Birštono apžvalgos bokštuose.
Muziejininkas pasakojo, kad 18 metrų aukščio gaisrinės bokštas pastatytas XIX a. pabaigoje. Tikėtina, jog statybą inicijavo tuometinis Ukmergės miesto burmistras Stanislovas Kazimieras Kosakovskis. Ukmergėje tuo metu dominavo medinė architektūra, todėl, kilus gaisrui, ugnis greitai išplisdavo ir sunaikindavo ištisus kvartalus. 1595–1940 m. mieste iš viso kilo 46 didesni gaisrai.
Gaisrinės bokšto apžvalgos aikštelėje kabojo varpas, kuris tarnavo kaip miesto laikrodis, pranešinėjęs miestiečiams valandas.
Ugniagesių komandos budėtojai pagal anuomet galiojusią tvarką iš bokšto viršutinės aikštelės dieną naktį stebėdavo, kas vyksta mieste bei jo apylinkėse. Vienas varpo dūžis skambėdavo kas pusvalandį, o kiekvieną paros valandą miestui paskelbdavo atitinkamas negarsių varpo dūžių skaičius. Tikslaus laiko skelbimas buvo neatskiriama miesto gyvenimo detalė ir svarbi priešgaisrinės tarnybos veiklos dalis. Periodiškai aidintys varpo dūžiai pranešdavo, kad apžvalgos bokšte budima sklandžiai, o mieste – tvarka ir ramybė. Šis veiksmas budėtojui padėdavo neprarasti budrumo ir neužmigti poste.
Varpas iki šių dienų neišliko.
Senojo gaisrinės bokšto architektūrinė konstrukcija subtiliai atkartoja pagrindinius gotikinės architektūros bruožus – yra taisyklingo plano, 5 tarpsnių su apžvalgos bokšteliu, raudonų plytų fasado ir akmens mūro pamatu.