Lankytojai pro atvertus vartus Liepkalnyje ir Bernardinų sode plūdo vos įdienojus iki pat pavakarės. Iš viso daugiau nei 5 tūkst. žmonių pasinaudojo unikalia proga apsilankyti uždaruose ir akylai saugomuose Vilniaus vandentiekio sistemos objektuose ir prisiliesti prie jos istorijos, pamatyti bei išgirsti apie šiuolaikines vandentvarkos technologijas.
Pamatyti, kaip atrodo unikali vandens saugykla Liepkalnyje, norėjo tūkstančiai žmonių, o laukiančių patekti į vidų nusidriekė eilė, kuri nors ir sparčiai judėjo, tačiau visą dieną nuolat pildėsi.
Šimtametė vandens saugykla Liepkalnyje išsiskiria unikalia konstrukcija ir neįtikėtina akustika: aidas joje atsikartoja 5-6 kartus, o didžiulę 5 metrų gylio apskritą patalpą dengia kolonomis paremtas įspūdingas skliautinis kupolas.
Daugiau įdomių faktų apie šį objektą ir miesto vandentiekį nuo ištakų iki šių dienų šalia Liepkalnio vandens saugyklos pasakojo istorikas ir senojo Vilniaus tyrinėtojas, knygos „100 istorinių Vilniaus reliktų“ autorius Darius Pocevičius.
Patekus į saugyklos vidų, lankytojai galėjo išgirsti ne tik savo pačių kelis kartus nuvilnijantį aidą, bet ir pasiklausyti muzikos. Muzikinėmis improvizacijomis dalinosi saksofonų kvartetas „Katarsis4“, o jas papildė videomenininko Nido Kaniušo šviesų ir vaizdo instaliacijos.
Ne mažiau įspūdinga ir istorinė Sereikiškių vandenvietė Bernardinų sode, kurioje iki šiol veikia pirmoji Vilniaus vandentiekio siurblinė. Nuo jos 1914 metais ir prasidėjo Vilniaus centralizuoto vandentiekio istorija.
Sereikiškių vandenvietėje lankytojai pamatė ne tik veikiančią siurblinę, Vandentiekio istorijos muziejaus eksponatus, bet ir specialiai šiai progai surengtą specializuotos autotechnikos parodą. Apie Vilniaus vandentiekio pradžią, istoriją bei dabar tiekiamo vandens kokybę ir jos kontrolę pasakojo „Vilniaus vandenų“ darbuotojai, Geriamojo vandens laboratorijos specialistai.