„Mes kasmet tą salą šienaudavom su technika, plukdydavom traktorių ir pjaudavom žolę, tai jeigu avys gerai dirbs savo darbą, mums nereiks tos mechaninės intervencijos“, – BNS sakė Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko vadovas Gedas Kukanauskas.
„Mažiau ramybės paukščiams, daug ekologiškiau ir natūraliau“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, škudžių veislės avys daugiau nei 20 hektarų ploto saloje ganysis iki pat vasaros pabaigos, o jas nemokamai atvežė vienas Švenčionių rajono ūkininkas, į salą avys nuplukdytos specialiu plaustu.
Žmonės į avis pasižvalgyti, pasak G. Kukanausko, gali nebent priplaukę prie salos valtimi arba iš netoliese esančio apžvalgos bokšto su žiūronais.
„Nebent su valtimi priplauks. Kretuono ežeras nėra toks išvaizdus, priėjimų ten nėra daug, nes apaugę pakankamai. Galimybė yra ir nuo apžvalgos bokšto, kuris yra šalia Reškutėnų, su žiūronais, manau, bus galima pamatyt“, – pasakojo G. Kukanauskas.
Kretuono ežero Didžiąją salą yra pamėgę tilvikiniai paukščiai, mėgstantys atvirų vietų buveines. Tikimasi, kad saloje, avims nuėdus builius, ims perėti vis daugiau tilvikinių paukščių.