Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, užterštuose didmiesčiuose žmonės gyvena 1,5 metų trumpiau lyginant su mažai užterštomis vietovėmis, o oro užterštumas dažnai vadinamas tyliuoju žudiku, dėl kurio pasaulyje įvyksta maždaug 7 milijonai priešlaikinių mirčių kasmet ir 500 tūkst. – Europoje. Miestų centrai tampa vis labiau užteršti, apie 40 proc. CO2 taršos sukelia eismas gatvėse.
„DPD Lietuva“ pernai spalį pradėjo taikyti inovatyvią oro kokybės matavimo technologiją Vilniaus mieste. Su panašia sistema įmonė jau dirba kituose Europos miestuose. Vilniuje siuntas pristatantys 40 bendrovės elektromobilių turi įmontuotus oro kokybės sensorius, kurie pateikia duomenis realiu laiku (pasiekti puslapį galima čia). Sensorių sugeneruoti duomenys prieinami viešai „DPD Lietuva“ tinklalapyje, kur matoma 30 pastarųjų dienų statistika.
„Mūsų automobiliai kasdien įveikia šimtus kilometrų daugelyje sostinės gatvių, matuoja oro kokybę įvairiose miesto vietose visą dieną, esant skirtingoms eismo bei oro sąlygoms, todėl gauti duomenys leidžia matyti platų vaizdą ir pateikti jį gyventojams“, – sako „DPD Lietuva“ projektų vadovė Andra Druktenienė.
Oro kokybė Vilniuje – nuo tinkamos iki blogos
Kietųjų dalelių (KD2,5) indeksas matavimo skalėje pagal PSO rekomendacijas vertinamas skaičiais: 0–5 puiku; 5–10 gerai; 10–15 tinkama; 15–50 blogai; 50 ir didesnė koncentracija vertinama kaip nesaugu.
Patikrinus pagrindines populiariausių gyvenamų sostinės rajonų gatves, situacija 2023 m. balandžio pabaigoje buvo vidutinė. Antakalnyje, Žvėryne, Justiniškėse, Šeškinėje, Viršuliškėse, Naujamiestyje, Paneriuose bei Verkiuose fiksuota oro kokybė buvo gera arba tinkama – 5–15 ribose. Tačiau Žirmūnuose, Pilaitėje, Vilkpėdėje, Lazdynuose ir Rasų seniūnijose pastebėta didesnė tarša, 15–25 ribose.
A. Druktenienė pastebi, kad mažiausiai užterštas oras buvo senosiose Šnipiškėse bei Senamiestyje, kur ne tik apribotas automobilių ir sunkiasvorių transporto priemonių eismas, bet ir kinta gyventojų įpročiai – dažniau vaikštoma pėsčiomis, važiuojama dviračiais ar paspirtukais.
„Vilniečiai sostinės centre skatinami apsieiti be automobilių, kurie didina taršą kietosiomis dalelėmis. Tai darome ir mes, jau keletą metų siuntas klientams Senamiestyje ir centre pristatome pėsčiomis, elektriniais paspirtukais ar triračiais. Prieš pusantrų metų sostinėje pirmieji šalyje pradėjome siuntas išvežioti elektra varomais automobiliais, tuo prisidėdami prie taršos mažinimo“, – sako A. Druktenienė.
Prasčiausia oro kokybė yra tose seniūnijose, kuriose didžiausia gyventojų ir automobilių koncentracija, taip pat ten, kur veikia pramonė. Stipriau užteršti rajonai, kuriuose taršos indeksas viršijo 25: Fabijoniškės (26), Naujininkai (27), Pašilaičiai ir Karoliniškės (28), o labiausiai oras užterštas Naujojoje Vilnioje – 36.
Oro kokybės svarba žmonių sveikatai
Kasmet sveikatos apsaugos ir priežiūros specialistai, mokslininkai kalba apie oro kokybės reikšmę žmogaus sveikatai ir oro užterštumo kietosiomis dalelėmis įtaką tokioms ligoms kaip onkologiniai susirgimai, kvėpavimo takų ir širdies ligos. Pastaraisiais metais lietuvių mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje.
Aplinkos ministerijos pateiktais duomenimis, pernai vidutinė metinė oro tarša kietosiomis dalelėmis niekur šalyje neviršijo metinės ribinės vertės ir lyginant su 2021 m. daugelyje miestų buvo mažesnė. Tačiau kai kuriuose miestuose buvo viršyta paros leistina oro taršos riba. Didžiausia tarša fiksuota šildymo sezono metu. Vis dėlto PSO rekomendacijos yra ženkliai griežtesnės, todėl vidutinė metinė KD2,5 koncentracija visoje šalyje buvo didesnė nei rekomenduojama.
Taip pat pernai sostinėje, Lazdynų oro kokybės tyrimų (OKT) stotyje, viršyta maksimali rekomenduojama paros koncentracija sieros dioksidu. Vyraujant saulėtiems ir be vėjo orams šių metų balandžio antroje pusėje sostinėje fiksuota padidėjusi ozono koncentracija ore.
„Oro kokybė ir tarša kietosiomis dalelėmis tiesiogiai susijusi su gyventojų sveikata, todėl labai svarbu žinoti šiuos rodiklius toje vietoje, kurioje žmogus gyvena arba nuolat juda. Gautus duomenis gyventojai gali peržiūrėti kasdien, o analizuojant šias reikšmes, valdžios institucijos gali priimti atitinkamus sprendimus, atkreipti dėmesį į labiausiai užterštus mikrorajonus ir imtis priemonių, siekiant pagerinti oro kokybę ar suprasti, kiek veiksmingi jau pritaikyti sprendimai“, – teigia A. Druktenienė.
Oro kokybė matuojama įvairiuose Europos miestuose
Šis projektas yra bendras „DPD“ grupės visoje Europoje vykdomos tvarumo iniciatyvos, kurios metu oro kokybė matuojama Šveicarijos miestuose, Paryžiuje (Prancūzija), Lisabonoje (Portugalija), Londone (Jungtinė Karalystė) ir Hamburge (Vokietija). Projektas prisidėjo prie reikšmingų eismo reguliavimo pakeitimų, tokių kaip mažos taršos zonų įkūrimo, remiantis tyrimo metu surinkta informacija.