„Tokių vietų sparčiai daugėja ir jų poreikis auga. Lietuva šią koncepciją perėmė iš Vakarų Europos ir, neslėpkim, šioje srityje atsilieka. Kita vertus, semtis idėjų ir mokytis iš kitų klaidų yra lengviau – tai leidžia tobulėti greičiau. Tai akivaizdu stebint mūsiškes hales ir itin sparčią jų plėtrą bei pokyčius. Jos vis dar yra eksperimentų kelyje, nuolat keičiasi, tačiau po truputį atranda būdus ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti lankytojus“, – pasakoja komercinio nekilnojamojo turto konsultacijų įmonės „Solid Real Advisors“ partneris Domas Jagminas.
Svarbiausia – užtikrinti lankytojų srautą
Tokios gastronominės erdvės įprastai kuriasi nedideli specializuoti maisto produktų tinklai kaip mėsos krautuvėlės, duonos kepyklėlės arba vienetinės parduotuvės, turinčios labai ribotą, tačiau unikalią pasiūlą. Paprastai maisto halėse galima ne tik įsigyti įvairių produktų, bet ir jų vietoje paragauti – įrengiamos specialios valgymo erdvės, neretai bendros kelioms kavinėms.
Kai maisto halėje galima rasti didelę įvairovę skirtingų produktų, ji pritraukia įvairius lankytojus – iš to naudą gauna tiek patys klientai, tiek smulkieji verslininkai, kuriems būtinas žmonių srautas. „Restoranų ir kavinių rinka išgyvena optimizacijos ciklą. Dėl įvairių aspektų – aukštų patalpų nuomos kainų, nepakankamų lankytojų srautų, augančios konkurencijos, šiandien maitinimo įstaigos linkusios kurtis gerokai mažesnėse patalpose nei prieš kelerius metus.
Todėl maisto halės siūlo išeitį smulkesniems verslams išlikti konkurencinėje kovoje gerokai susimažinant kaštus, dalį jų, kaip ir lankytojų srautą, dalinantis su kitais patalpų nuomininkais“, – sako D. Jagminas.
Būtent lankytojų srautas, anot jo, svarbiausias dalykas tokiems projektams: „Viena nedidelė parduotuvė ar kavinė, įkurta mažai lankomoje vietoje, niekada nesugeneruos pakankamo žmonių srauto. Kai vienoje vietoje įsikuria dvidešimt tokių prekeivių, kiekvienas jų atveda savo klientą ir pasiūlo jam ne tik savo, bet ir devyniolikos kitų produkciją. Taip į vieną vietą susikoncentravę smulkieji verslininkai gali veikti kur kas stabiliau“. Lengviau veikti tose vietose, kur lankytojų srautą generuoja kiti prekybininkai kaip pavyzdžiui prekybos centre „Panorama“ arba neseniai atnaujintame G9, – abiejuose iš jų įrengtos maisto halės.
Kitos, kaip pavyzdžiui, „Uptown Bazaar“, po truputį keičia savo koncepciją iš turgaus su restoranais į vienijančią išskirtinai tik maitinimo vietas. Išskirtiniai techniniai reikalavimai Projektuojant tokias palyginti nedideles erdves su viena nuo kitos besiskiriančiomis virtuvėmis reikia įvertinti nemažai dalykų. Vienas jų – aplinkos suvienodinimas, visa halė turi būti vientisa ir tik patys prekeiviai savo pardavimo kampelius gali individualizuoti. Be to, didelis dėmesys turi būti skiriamas techniniams, ypač – inžineriniams – sprendimams: maisto halės administratorius turi užtikrinti, kad nepersipintų kvapai tarp greta esančių, pavyzdžiui, saldumynų kepyklėlės ir jūros gėrybių kavinės.
„Kurdami koncepciją, nuodugniai vertinome konkurentus, matėme jų padarytas klaidas ir stengėmės jų nekartoti. Vilniaus centre žmonės linkę valgyti pietus ir vakarienę ne namie, todėl vien geras parduotuves turėti neužtenka. Mes daug investavome į interjerą, inžinerinius sprendimus – žmonėms turi būti ne tik gražu pasižiūrėti, bet ir patogu atsisėsti, turi būti tinkama oro ventiliacija. Funkcija – pirmoje vietoje“, – pasakoja prekybos centro G9, kuriame atidaryta naujausia maisto halė Lietuvoje, savininko fondo „Lords LB Baltic Fund IV“ valdytojas Manfredas Dargužis.
Anot jo, tikimasi, kad didelę dalį šios sostinės Gedimino prospekte įkurtos, vietos lankytojų srauto dalį sudarys miesto centro gyventojai ir aplinkinių biurų darbuotojai. Šiltuoju metų sezonu didesnė dalis turėtų būti turistų ir miesto svečių. D. Jagminas teigia, kad G9 toli gražu ne paskutinė maisto halė Vilniuje – didelį potencialą turi Naujamiestis, ir ypač – atsinaujinančios Šnipiškės. „Svarbiausia vystytojams – rasti vietą, kurioje būtų didelis šalia gyvenančių ir dirbančių žmonių skaičius bei praeivių srautas. Kitą tokio tipo gastronominę erdvę prognozuočiau buvusio stadiono teritorijoje, kur „Hanner“ plėtoja daugiabučių ir verslo centrų kompleksą, taip pat naujos erdvės atsiras Užupyje Paupio gatvėje statomame gyvenamųjų namų ir verslo patalpų kvartale“, – teigia specialistas.
Ne tik didmiesčiuose
Smulkiesiems verslininkams netrūksta drąsos investuoti ir mažesniuose miestuose nei Vilnius. Kaune šiuo metu yra viena maisto halė ir greitu metu bus atidaryta dar viena „Akropolio“ prekybos centre, taip pat baigiamoje rekonstruoti Laisvės alėjoje. Tokia erdvė projektuojama ir Šiauliuose, modernizuojamame „Dvaro“ turgaus pastate. „Senojo turgaus pastatas – bene geriausia vieta tokiam projektui. Vieta įdomi istoriškai ir turi didelį praeivių srautą. Šiauliai progresuoja: auga pramonė, plečiasi NATO kontingentas, tad susidomėjimas dar tik įrenginėjama maisto hale jau yra didžiulis“, – sako komercinių viešųjų erdvių kūrimo įmonės „Sapus“ verslo plėtros vadovas Laurynas Mituzas.
Pasak jo, didelę tokio verslo sėkmės dalį lemia vieta ir bent jau Šiauliuose geresnės rasti būtų neįmanoma, tačiau ar patys šiauliečiai bus pasiryžę naujoms gastronominėms patirtims, parodys tik laikas. Šiauliuose numatoma maisto halė iš esmės nesiskirs nuo analogiškų vietų Vilniuje ar Kaune. Visuose miestuose prekyvietes maisto halėse daugiausia nuomojasi mažos įmonės, kartais – patirties neturintys visiški rinkos naujokai, todėl jų kaita yra didelė. „Natūralu, kad rinkos naujokai ne visada susitvarko su procesais, nesuvaldo pinigų srautų ir kitų procesų. Mažesnieji nėra tokie atsparūs rinkos iššūkiams, tad nuomininkai dažnai migruoja ir maisto halės ne iškart atranda savo koncepciją“, – apibendrina Domas Jagminas.
„Solid Real Advisors“ atstovas priduria, kad didelį vaidmenį čia atlieka ir darbuotojų stygius. Pastaruosius 2–3 metus konkurencija dėl gerų darbuotojų itin didelė ir vien dėl to, jog nesugeba rasti tinkamo personalo, kai kurios mažos įmonės būna priverstos pasitraukti iš rinkos. Ši priežastis aktualesnė mažesniuose miestuose, tad Šiaulių maisto halės patirtis bus geras rodiklis vertinant, ar pasiteisintų panašios vietos kūrimas Panevėžyje ar net Alytuje.
.