Nenugalėjo net pinigai
Pasibaigus studijoms, Mindaugas įsidarbino saulės energetikos srityje, tačiau net ir šiame gyvenimo etape siuvimas iš Mindaugo gyvenimo nedingo.
„Kurį laiką pabaigęs savo darbą, vakarais važiuodavau siūti – laiko prasme tai tikrai gaudavosi kaip antras darbas. Galiausiai supratau, kad nebenoriu dirbti nuo ryto iki vakaro, todėl pasirinkau likti prie siuvimo, – pasakoja Mindaugas. – Nors darbas energetikos srityje buvo išties gerai apmokamas, visgi noras užsiimti mėgstama veikla nugalėjo.“
Šiandien Mindaugas skaičiuoja, kad kepures siuva jau šešerius metus.
Pasitaiko ir emocinių užsakymų
Pirmiausia kepures Mindaugas siūdavęs iš bet ko, kas pasitaikydavo po ranka: užuolaidų, drabužių ar net staltiesių. Atradęs, kad parduotuvėse medžiagų pasirinkimas nėra toks platus, kokio norėtųsi, Mindaugas ir vėl atsigręžė į jau padėvėtus rūbus.
Dažniausiai Mindaugas kepures siuva iš striukių, kurias randa dėvėtų drabužių parduotuvėse arba kurias atneša klientai. Pašnekovas prisimena ir vieną gražų nuotykį, kai buvo paprašytas pasiūti kepurę iš daug sentimentų keliančio drabužio.
„Neseniai pas mane apsilankė vyras, atnešęs man savo močiutės maikutę. Drabužis pirktas dar iki Lietuvos nepriklausomybės, parsivežtas iš užsienio, tačiau su garsaus atlikėjo atvaizdu, todėl buvęs labai vertingas. Atneštoji maikutė buvo sukramtyta kandžių, gerokai nudėvėta, o aš iš jos padariau kepurę“, – prisimena Mindaugas.
Paklaustas, ar iš padėvėtų ir dažniausiai margaspalvių sstriukių visuomet pavyksta pasiūti dailią kepurę, Mindaugas pripažįsta, jog kartais įsigytos striukės lieka nepajudintos – reikia išlaukti kūrybai tinkamos akimirkos.
„Kartais pamatau medžiagą ir išsyk suprantu, kad iš jos pavyks pasiūti gražią kepurę, tačiau kartais medžiagas laikau ir metus, kol sugalvoju, ką iš jų galima padaryti“, – siuvimo užkulisiais dalinasi vilnietis.
Tris kartus pratęstas gyvenimas
Siuvėjas Mindaugas sako, kad po siuvimo neretai lieka medžiagų atraižų, kurias siuvimo gamyklos išmeta nesusimąstydamos. Visgi, pašnekovas su atraižomis elgiasi priešingai – kaupia jas ir panaudoja naujų kepurių gamyboje.
Negana to, vilnietis siuva ir tas atraižas, kurios lieka po pirminio atraižų siuvimo, – jas panaudoja šunų gultams gaminti. Turint omenyje, kad Mindaugas pradeda dirbti su jau padėvėta medžiaga, galima sakyti, kad jis medžiagos gyvenimą pratęsia net tris kartus.
O ar pats Mindaugas linkęs į tvarų gyvenimo būdą? Nors ir nesąmoningai, sako pašnekovas, visgi jis puoselėja tvarumą – sako neperkantis to, ko nereikia, ištisus metus važinėjantis dviračiu.
„Kepurių siuvimas tiesiog dera prie mano gyvenimo būdo. Kartą duodamas interviu radijo laidoje, sulaukiau labai panašaus klausimo apie savo požiūrį į tvarumą. Juokėmės iš mano pastebėjimo, kad tvarumas tarsi užkrečiamas – anksčiau šiukšlių nerūšiavau, o dabar ir tai darau“, – savo pastebėjimais dalinasi Mindaugas.
Pašnekovas teigia svajojantis bendradarbiauti su tokiais pasaulinio lygio ženklais kaip „Formulė-1“ ar „McDonalds“. Toks scenarijus yra realus, sako jis, nes vis daugiau įmonių ieško būdų, kaip tapti tvaresnėms. Šiuo metu Mindaugas bendradarbiauja su pasauliniu prekės ženklu „Wolt“ – iš senų kurjerių striukų siuva jiems kepures.