Pagrindinė Lietuvos gatvė
Vilniui išgyvenant skirtingus istorijos etapus, dabartinis Gedimino prospektas turėjo ne vieną vardą. Įkūrus gatvę, ji vadinta šv. Jurgio prospektu, Lenkijai okupavus Vilnių – Adomo Mickevičiaus (ulica Mickiewicza), o sovietmečiu gatvei teko Lenino prospekto vardas.
Šiuo metu pagrindinėje Vilniaus gatvėje, besidriekiančioje nuo Katedros iki Žvėryno tilto, yra įsikūrusios svarbios valdžios institucijos, pavyzdžiui, Teisingumo ministerija, Seimas, čia taip pat gausu parduotuvių ir restoranų.
Ir visgi, pagrindinėje ne tik Vilniaus, o ir visos Lietuvos gatvėje akis bado kasdien vykdomi Kelių eismo taisyklių pažeidimai – vilniečiai, regis, nesidrovi čia palikti savo automobilių, nors visame prospekte galiojantis kelio ženklinimas tokios privilegijos nesuteikia. Negana to, kad yra pažeidžiamos KET, nusiskundimų girdima ir iš dviratininkų bei paspirtukininkų – mat dažnai prospekte pastatyti automobiliai apsunkina arba užblokuoja minėtųjų miestiečių eismą.
Kodėl Gedimino prospekte susidarė tokia situacija, atsako saugaus eismo specialistas Artūras Pakėnas, Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistas Paulius Vaitekėnas bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja.
Priežastis paprasta
Visame Gedimino prospekte, sako A. Pakėnas, galioja draudžiamieji kelio ženklai, nurodantys, jog gatvėje sustoti ir stovėti – nevalia. Kaip nurodoma KET, šių ženklų gali nepaisyti tik neįgaliųjų transportas, o ženklo „Stovėti draudžiama“ – ir taksi su įjungtu taksometru.
Tačiau vilniečiai, panašu, prospekte esančio ženklinimo nepaiso ir kasdien gatvėje palieka savo automobilius. Nuo šių metų sausio mėnesio už Gedimino prospekte paliktą stovėti automobilį buvo nubausti 120 vairuotojų, tačiau realus čia sustojančiųjų skaičius, greičiausiai, gerokai didesnis.
Kyla klausimai – kodėl esminėje sostinės gatvėje KET pažeidėjai kasdien čia palieka automobilius? Kodėl ši problema, regis, – nematoma ir nesprendžiama?
Dėl šio klausimo pirmiausia buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Jo atstovė J. Samorokovskaja įvardino, kad tokią situaciją sąlygoja parkavimo vietų prospekte trūkumas.
„Gedimino prospekte yra daugybė biurų, restoranų, parduotuvių, tačiau šalia jų nėra stovėjimo vietų. Vairuotojai mano, kad sustojus kelioms minutėms spės susitvarkyti savo reikalus ir niekam netrukdys“, – sako pašnekovė. Ji priduria, kad toks trumpas sustojimas vairuotojams gali atsieiti nuo 30 iki 90 eurų.
Bauda turėtų būti didesnė
Apie Gedimino prospekte sustojusius automobilius ir jų vairuotojams kylančias atsakomybes saugaus eismo specialistas A. Pakėnas linkęs kalbėti griežčiau. Jis mano, kad piniginės baudos situacijos suvaldymui negana.
„Vilniuje automobilių parkavimas yra visiškas bardakas ir aš manau, kad tai – savivaldybės neįgalumo požymis. Ji teigia, kad Vilnius orientuojasi į sąmoningus vilniečius. Baikite. Jeigu vilniečiai būtų sąmoningi, mes tokių klausimų, kaip neteisėtas parkavimas pačiame Gedimino prospekte, nespręstume“, – sako saugaus eismo specialistas.
Pašnekovas prisimena ir prieš keletą metų Gedimino prospekte vykdytą reidą, kurio metu automobilius gatvėje palikusiems vairuotojams buvo skirtos baudos. Taip pat buvo išklausyti ir vairuotojų pasiaiškinimai, kurie, sako A. Pakėnas, nepakito iki šiol – tai vien tik akių dūmimas.
„Policininkai klausė vairuotojų, kas atsitiko, kodėl jie stovi Gedimino prospekte, tai atsakymų buvo pateiktų visokiausių. Vairuotojai bandė teisintis įjungtu avariniu signalu, šiam argumentui netikus, melavo, kad sugedo automobilis, o policininkui pasiūlius iškviesti tralą ir jį nutempti, visgi prisipažinta, kad automobilis sveikas. Žinote, vairuotojai ir tada, ir dabar ieško durnelių, galinčių patikėti jų pasakojimais“, – prisimena A. Pakėnas.
Pasidalinęs įžvalgomis ir įvardinęs, kad neleistinoje vietoje pastatyti automobiliai trukdo eismą, o kartais sukelia avarines situacijas, A. Pakėnas sako, kad vairuotojams, visų pirma, statyti automobilio prospekte turėtų neapsimokėti. Specialisto teigimu, vairuotojams svarbu suvokti bausmės neišvengiamumo principą: jei pastatei automobilį neleistinoje vietoje – tikrai gausi baudą.
„Dalis vairuotojų pasiskaičiuoja – jei jie kasdien palieka automobilį neleistinoje vietoje ir baudą gauna tik kartą per metus, vadinasi, neleistinoje vietoje parkuotis apsimoka. O turėtų neapsimokėti“, – įžvalgomis dalinasi pašnekovas. Jis priduria, kad už kelio ženklų nepaisymą galėtų grėsti ir vairavimo teisių atėmimas.
Ženklų pašalinti nevertėtų
Pagrindinėje sostinės arterijoje kasdien matomi pažeidimai kelia įvairių minčių, viena jų – ar prospekte esantis ženklinimas efektyvus ir reikalingas, jeigu jo nuosekliai nėra laikomasi? Delfi paklausė pašnekovų, kas nutiktų, jeigu iš Gedimino prospekto būtų pašalinti kelio ženklai „sustoti draudžiama“ ir „stovėti draudžiama“.
Saugaus eismo specialisto teigimu, toks sprendimas situacijos nepagerintų, priešingai – būtų tik blogiau.
„Jau sekančią dieną po ženklų nuėmimo Gedimino prospektas užsikištų. Čia visi numestų savo mašinas, kurias dabar palieka prie Seimo ar kitur, netoli miesto centro, – sako jis. – Dabar prospekte automobilius palieka tik patys nagliausi vilniečiai, o tie, kas turi bent pusę lašo sąžinės, parkavimo vietos ieško toliau.“
Minties apie eismą draudžiančių ženklų pašalinimą iš Gedimino prospekto nepalaiko ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovai. Jų teigimu, aprašoma gatvė yra gyva ir skirta vilniečiams, o ne jų automobiliams.