Anot Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ vadovės Ingos Romanovskienės, Vilniui kartu su mokslo bei verslo bendruomenėmis per 18 mėn. pavyko laimėti teisę organizuoti eilę rimtų pasaulinių konferencijų, kurios svetingumo sektoriui garantuos papildomų pajamų, mokslo bendruomenei – žinių, ryšių bei tarptautinį pripažinimą, o miestui – puikios reklamos ir pajamų iš surinktų mokesčių.
Sostinėje vyks prestižinės mokslo konferencijos
Tarp užsitikrintų renginių daugiausia medicinos srities, tačiau yra ir teisės, sporto, švietimo, technologijų, socialinių mokslų konferencijų. Vilniuje 2022 m. vyks ir vienas svarbiausių gyvybės mokslų renginių – Europos biotechnologijų bei bioekonomikos forumas (EFIB), 2023 m. apie 500 specialistų iš visos Europos suburs 54-asis Europos vaikų nefrologų kongresas, o teisės specialistams itin svarbūs bus 2024 metai, kuomet sostinėje vyks 19-oji Europos tarptautinės teisės asociacijos (ESIL) metinė konferencija.
Anot Lietuvos vaikų nefrologų draugijos pirmininkės bei Santaros klinikų prof. Augustinos Jankauskienės, Europos vaikų nefrologų kongresas – tai vienas svarbiausių šios srities mokslinių renginių.
„Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad turėsime galimybę pasauliui pristatyti mūsų pasiekimus ir naujas praktikas, pasidalinti žiniomis, o taip pat ir supažindinti kongreso dalyvius su mūsų sostine. Vilniaus pasirinkimas Lietuvos vaikų nefrologų draugijai ir Santaros klinikoms yra garbė, įvertinimas ir puikaus tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas“, – sako ji.
Tarptautiniu pripažinimu bei išreikštu pasitikėjimu džiaugiasi ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto komanda. „Tai, kad viena rimčiausių tarptautinės teisės konferencijų (ESIL) vyks Vilniuje, yra itin svarbus laimėjimas. Planuojame, jog konferencijos tema bus susijusi su technologiniais pokyčiais ir jų įtaka tarptautinei teisei. Vilniui bus puiki proga sustiprinti savo, kaip inovatyvaus ir technologiškai pažangaus miesto, įvaizdį“, – tikina VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis.
Miestų varžytuvėse svarbiausias vaidmuo – partneriams
Dėl konferencijų Vilnius nuolat konkuruoja su įvairiais Europos ir pasaulio miestais. Dažniausiai – su Helsinkiu, Berlynu, Praha, Amsterdamu, Krokuva, Kopenhaga, Glazgu, Talinu, Ryga, Liublijana, Lisabona. Pasak organizatorių, nurungti kitus miestus Vilniui padeda sostinės kompaktiškumas, įspūdingas istorinis senamiestis, kultūrų įvairovė, unikalios pramogos, geras teikiamų paslaugų kainos ir kokybės santykis, na, o koją dažnai kiša ribota miesto infrastruktūra.
„Go Vilnius“ vadovės I. Romanovskienės teigimu, sėkmę profesinių konferencijų konkursuose vis tik nulemia žmonės. Tai mokslininkai, medikai, verslininkai, atstovaujantys profesinės asociacijas, draugijas, federacijas, mokslo institucijas ar privačias įmones. Laimėjimo atveju, jie tampa pagrindiniais konferencijų organizatoriais.
„Mūsų įdirbis ir partnerystė su akademine bendruomene bei universitetais dar niekada nebuvo tokia svarbi kaip per pastaruosius pusantrų metų. Nepaisant pandeminės situacijos, Vilnius ir toliau skina laimėjimus. To nepavyktų pasiekti be tarptautiškų, aktyvių mokslininkų, medikų, dalyvaujančių įvairiuose mokslo ar verslo projektuose, skaitančių pranešimus tarptautiniuose kongresuose. Tai žmonės, kurie negailėdami savo laiko ir jėgų kviečia užsienio kolegas ir bendraminčius susitikti ne kur kitur, o Vilniuje. Būtent dėl konferencijų ambasadorių pastangų sostinės vardas yra nuolat garsinamas ir girdimas“, – teigia I. Romanovskienė.
„Džiaugiamės, kad Mykolo Romerio universitetas padeda kurti ir plėtoti inovatyvią verslo ekosistemą, stiprinti Vilniaus, kaip pripažinto „FinTech“ ir „LegalTech“ centro, žinomumą. Kartu su „Go Vilnius“ esame laimėję jau ne vieną tarptautinį konkursą dėl teisės organizuoti solidžias pasaulines konferencijas, kuriose dalijamės naujausiomis žiniomis bei praktikomis“, – sako Mykolo Romerio universiteto rektorė Inga Žalėnienė.
„Go Vilnius“ skaičiuoja, kad 20-yje laimėtų tarptautinių konferencijų dalyvaus apie 6 tūkst. žmonių ir miestui jos uždirbs daugiau nei 6 mln. Eur. Iš jų apie 4 mln. Eur sudarys tiesioginės verslo (apgyvendinimo, transporto, maitinimo, laisvalaikio ir kitų sektorių) pajamos, o valstybė surinks kiek daugiau nei 1 mln. Eur mokesčių.