Pirmasis toks taromatas visoje Lietuvoje – pridavę tarą, gausite ne pinigų

Birželio 7 dieną Vilnius tikrai nemiegos – tūkstančių sostinės gyventojų ir svečių susidomėjimo sulaukianti kasmetinė „Kultūros naktis“ tradiciškai kvies pasinerti į svaiginantį muzikos garsų, šokių ir įvairių kūrybinių veiklų sūkurį, paversiantį sostinę viena didele meno scena.

Pačiame žaliuojančios sostinės centre, adresu Gedimino pr. 10, gyvo miesto šurmulį nustelbs šlamančiųjų garsai – atsinešus tuščią taros pakuotę, kiekvienas galės pažadinti įspūdingą dainuojantį taromatą ir tarą iškeisti į miškų šlamėjimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vienintelis toks Lietuvoje dainuojantis taromatas, sukurtas specialiai „Grąžinti verta“ socialinei iniciatyvai „Keisk tarą į šlamančius“, Kultūros nakties metu visų miestiečių ir sostinės svečių lauks nuo 19:30 iki 23 val. Kiekviena šiame taromate priduota užstato pakuotė virs dar vienu lopinėliu saugomų senųjų Lietuvos girių, kuriose šlama šimtmečius skaičiuojantys medžiai, o čia saugius namus – nuo žemės iki pat medžių viršūnių – suranda laukiniai miško gyventojai.

„Tai – pirmasis kartas, kuomet dalyvaujame „Kultūros naktyje, tačiau išbandyti dainuojantį taromatą ir tokiu būdu prisidėti prie „Sengirės fondo“ vykdomos veiklos šią vasarą gyventojai galės dar ne viename renginyje“, – sako kampaniją iniciavusios VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

Už taromatuose paaukotą užstatą – pirmasis „Šlamančių“ miškas

Kiek daugiau nei prieš pusmetį startavusi USAD iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“ šiandien skaičiuoja išties įspūdingus rezultatus – nuo sostinės iki atokiausių šalies kampelių, mus supančiai aplinkai ir senųjų Lietuvos miškų išsaugojimui neabejingi gyventojai jau paaukojo beveik 650 tūkst. užstato pakuočių.

Kiekviena užstato pakuotė – tai 1000 cm2 išsaugoto miško. Už dalį paaukotų užstato lėšų „Sengirės fondas“ jau išpirko du miško sklypus Raigardo slėnyje, Druskininkų savivaldybėje ir simboliškai juos pavadino „Šlamančiu mišku“. Bendras sklypų plotas siekia per 6 hektarus ir kartu su anksčiau „Sengirės fondo“ išpirktais miškais formuoja didesnį masyvą, apsaugotą nuo kirtimų ir žmogaus veiklos.

Legendinio Raigardo slėnio apylinkės pirmajam Šlamančių miškui, anot USAD vadovo Gintaro Varno, pasirinktos neatsitiktinai – tai viena įspūdingiausių Lietuvos vietų, išsaugojusių labai turtingą gamtą ir unikalią aplinką. Čia kamienus linguoja senesnės nei 90 metų pušys, šakas svarina brandžios eglės, beržai ir juodalksniai, o šalia stačių mišką supančių šlaitų vingiuoja Nemuno senvagės ir upeliai.

„USAD kasmet surenka 9 iš 10 į rinką išleidžiamų gėrimų skardinių, vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių, pažymėtų užstato sistemos ženklu. Praėjusių metų gale startavusi „Keisk tarą į šlamančius“ iniciatyva atvėrė galimybę atgautą užstatą už priduodamą tarą skirti „Sengirės fondui“ ir tokiu būdu kiekvienam gyventojui prisidėti prie senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo. Kampanija tęsiasi, tad lėšos sengirių išsaugojimui ir toliau kaupiasi, o patys gyventojai taip pat gali nuolat prisidėti prie natūralios gamtos išsaugojimo“, – sako G. Varnas.

Visą „Keisk tarą į šlamančius“ kampaniją lydi Žygimanto Kudirkos (Mesijaus) ir choro „Ąžuoliukas“ kartu atliktas kūrinys „Šlamantys“, kurio šlamėjimo atskambį galės išgirsti kiekvienas, Kultūros nakties metu pridavęs tarą vieninteliame dainuojančiame taromate. Visos šiame unikaliame taromate surinktos taros pakuotės taps lėšomis seniesiems Lietuvos miškams išpirkti ir apsaugoti nuo bet kokios žmogaus veiklos.