Kaip teigiama projektiniuose pasiūlymuose, per Antrąjį pasaulinį karą stoties rajonas nukentėjo nuo bombų ir gaisrų. 1974 metais pastačius Vilniaus autobusų stoties kompleksą, Šv. Stepono ir Sodų gatvės buvo nutrauktos. Šv. Stepono gatvė dabar pasibaigia aukšta atramine siena, formuojančia autobusų parką. Sodų gatvė atsiremia į Stoties pastato kampą. Šiuo projektu norima atkurti istorinę Šv. Stepono gatvę ir sujungti atskirtas šios gatvės dalis.
Prie bažnyčios bus formuojamas skveras, o kaminas bus paverstas periskopu
Šiame sklype esanti bažnyčia pradėta statyti XVI amžiaus pabaigoje, kuomet Jėzuitų kunigas Simonas Visockis inicijavo mūrinės bažnyčias statybas. Darbai užtruko iki 1600-ųjų metų, o pirmosios mišios laikytos 1604-aisiais metais. 1655 m. švedų tvano metu bažnyčia buvo nuniokota. 1752 m. bažnyčią perėmė Marijos gyvenimo kongregacijos seserys (marijavitės). Apie 1806 m. bažnyčia rekonstruota (architektas Pietr de Rossi). 1864 m. bažnyčia nacionalizuota ir pritaikyta kalėjimui. 1926 m. bažnyčioje įsikūrė akmenskaldžių cechas. 1945 m. bažnyčia apgriauta, 1946 m. remontuota, 1948 m. pritaikyta gamyklos sandėliui, 1975– 1976 m. remontuoti bažnyčios fasadai, nuo 2005 m. vykdyti restauracijos darbai. Ši bažnyčia yra viena iš trijų Vilniuje esančių renesansinių bažnyčių.
„Rekonstruojant skverą, takais norima ne dalinti teritoriją, o tik apjuosti ją. Kitaip tariant, aplink centrinę pievą ves tik pagrindinis takas. Kadangi teritorijoje yra dideli reljefo perkritimai, šalia pagrindinio tako numatomi nedideli takeliai „serpantinai“ pritaikyti žmonėms su negalia, dviračiams ir pan. Jų išilginis nuolydis neviršys 5 proc. Takų sistema formuoja labai aiškią kompoziciją, kurios centre matome pievą, apjuostą taku jungiančiu įvairias veiklų zonas ir objektus“, – rašoma projektiniuose siūlymuose.
Skvere numatomas periskopas. Teritorijoje esantį metalinį kaminą (aukštis apie 30 m) siūloma paversti meniniu akcentu, kuris galėtų žymėti ir identifikuoti Šv. Stepono skverą aplinkinėse panoramose ir gatvių perspektyvose. Teritoriją papildant vertikaliu akcentu galima būtų identifikuoti ir atpažinti naujai formuojamą skverą miesto panoramose. Siūlymas esamą kamino formą paversti periskopu žvalgytis po miestą.
Buvęs smalos katilas taps amfiteatru. Šlaite yra požeminis įrenginys, kuris buvo skirtas kaitinti bitumą gatvių remontui ir statybai. Plane apskritimo formos (skersmuo ~16 m) požeminę patalpą planuojama išvalyti nuo šiukšlių ir teršalų ir paversti renginių, arba poilsio erdve. Formuojant jame nedidelį amfiteatrą kylantį iki patekimo iš viršutinės skvero dalies.
Centrinis paviljonas. Viduryje pievos esančius menkaverčius statinius planuojama nugriauti, tačiau siūloma palikti vieną fasado elementą: mūrinę sieną su trimis arkiniais langais. Sutvirtinus ir perstačius dalį statinio, čia atsirastų nedidelis centrinis paviljonas. Tai būtų ažūrinis lengvų konstrukcijų statinys. Fasadai iš vertikalių rūdijančio plieno elementų, pasuktų 45 laipsnių kampu plane, sukurs skirtingo permatomumo vaizdus žvelgiant į statinį iš įvairių skvero vietų.
Arkada (judančio krano dalis). Nuo XXa. pradžios teritorijoje sandėliuojant statybines medžiagas buvo reikalingas galingas krantas. Iki šių laikų išliko šio krano konstrukciniai elementai. Tai ilgi gelžbetoniai karkasai per kuriuos ankščiau judėjo krano įrenginys. Linijinis darinys yra beveik statmenas bažnyčiai. Stebint bendrą vaizdą kuriamos labai originalios perspektyvos ir vaizdai. Tokio artimo industrinio ir bažnytinio palikimo vienoje vietoje Lietuvoje nėra, todėl kuriamas santykis yra savotiška vietos vertybė ir simbolis.
„Pačią konstrukciją planuojama sutvarkyti, prireikus sutvirtinti ir apvalyti. Nudažyti ir panaudoti vietos apšvietimui. Renginių pievoje metu ją galima pritaikyti ir kitoms funkcijoms – laikiniems paviljonams, meno instaliacijoms ir panašiai“, – apie naują architektūrinį akcentą būsimame skvere rašoma projektiniuose siūlymuose.
Sandėlio rekonstravimas ir pėsčiųjų tiltas. Esamą dirbtuvių pastatą numatoma rekonstruoti. Silikatinių plytų fasadus planuojama apšiltinti, fasadams taikant koroduojančio plieno apdailą, paryškinant industrinę geležinkelio gretimybę. Pačiose patalpose planuojama įrengti WC, pritaikytą žmonėms su negalia. Likusias patalpas bus galima nuomoti. Tai galėtų būti kavinė ar nedidelė bendruomeninė erdvė.
„Vystantis aplinkinėms teritorijoms planuojamos papildomos jungtys į skverą. Šiuo metu patekimas iš šios teritorijos į skverą sudėtingas dėl reljefo skirtumų tarp Geležinkelio gatvės ir Šv. Stepono gatvės. Planuojama statyti nedidelį pėsčiųjų viaduką virš Šv. Stepono gatvės ir taip sujungti aukščiau esantį žalią plotą su geležinkelio teritorija. Tilto pagrindo konstrukcija iš skvero pusės turėtų montuotis ant esamo (rekonstruojamo) statinio. Stogo aukštis labai panašus į Geležinkelio gatvės altitudę. Jungtis sukurtų patogų patekimą nuo Geležinkelio gatvės į viršutinę skvero dalį prie bažnyčios. Pėsčiųjų tiltas sudarytų sąlygas gatve po juo pravažiuoti 5,6 m aukščio transportui“, – rašoma apie teritorijoje planuojamą pėsčiųjų tiltą.
Šv. Stepono gatvė bus pritaikoma pėsčiųjų ir dviratininkų poreikiams
Šiuo metu Šv. Stepono gatvę faktiškai galima sudalinti į dvi atkarpas: nuo Geležinkelio ir Algirdo gatvių sankryžos iki Panerių gatvės (pietinė gatvės atkarpa) ir nuo Panerių gatvės iki V. Šopeno gatvės (šiaurinė gatvės atkarpa). Siūloma gatvę paversti dviratininkams ir pėstiesiems skirta trasa, jungiančią miesto senamiestį su besivystančiu stoties rajonu.
Pietinė gatvės atkarpa. Pietinė gatvės atkarpa formuojama kaip vienpusio eismo gatvė (asfaltas) link Geležinkelio g. dviračių takas (raudonas asfaltas) nuo gatvės atskiriamas iškeltomis salelėmis. Formuojami šaligatviai (betono trinkelės) abiejuose gatvės pusėse, tačiau platesnis prie dviračių tako. Palei šlaitą planuojamos automobilių stovėjimo vietos (betono trinkelės), bei apšvietimas (atramos h-9m).
Šiaurinė gatvės atkarpa. Šiaurinėje gatvės atkarpoje siūloma formuoti dviračių gatvę. Dviejų krypčių raudono asfalto dviračių juostas (po 1,5m) skirs trinkelių juosta (2m). Automobilių eismas vyks bendrai su dviračiais.
„Tokiu sprendiniu tikimasi dar labiau sulėtinti motorizuotą transportą judantį šia gatve. Susiaurinta važiuojamoji gatvės dalis leis platinti šaligatvius (betono trinkelės), kurie bus atskirti nusklembtu gatvės bortu, ir atitvariniais stulpeliais. Atsiradus daugiau vietos šaligatvyje, siūloma apželdinti trasą. Numatomos automobilių stovėjimo vietos nuo pėsčiųjų atskiriamos betoniniais barjerais. Tikimasi, jog praplatėjus šaligatviams ir padidėjus pėsčiųjų srautui pagerės komercinių patalpų pirmuose aukštuose situacija (atsiras daugiau kavinių ir parduotuvių). Apšvietimo stulpai (atramos h-9m) planuojami vienoje gatvės pusėje, kadangi gatvės erdvė nėra didelė jų pilnai užteks apšviesti visą plotą. Planuojama formuoti nepertraukiama ir patogų užkilimą dviračiais ir pėsčiomis iki Panerių gatvės. Taigi siūloma panaikinti valstybinėje žemėje esančią aikštelę su atramine sienele. Nauja atraminė sienutė projektuojama lygiagrečiai gatvės trasai, palei sklypo kraštą. Už jos formuojamas šlaitas iki dviračių ir pėsčiųjų trasos. Motorizuotas transportas toliau judės Punsko gatve link Mindaugo gatvės. Taip siekiama išvengti papildomo tranzitinio eismo per gatvę“, – apie būsimus gatvės rekonstrukcijos sprendinius rašoma projektiniuose siūlymuose.
Projekto techniniai parametrai
- Planuojamo objekto adresas – Šv. Stepono skveras ir Šv. Stepono gatvė nuo V. Šopeno gatvės iki Algirdo ir Geležinkelio gatvių sankryžos;
- Sklypo plotas – 20 139,50 m2;
- Numatomi pėsčiųjų ir dviračių takai;
- Projekto vystytojas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija;
- Projektinius siūlymus ruošė SĮ „Vilniaus planas“, projekto vadovas – Paulius Jonys.
Viešas svarstymas
Visuomenės atstovai iki sausio 27-osios savo pasiūlymus gali teikti elektroniniu paštu paulius.jonys@vplanas.lt. Projekto viešas svarstymas numatomas antradienį, sausio 28 d., Senamiesčio atnaujinimo agentūros patalpose, Stiklių g. 4. Diskusijų pradžia 17.30 val.