Tyrimai – 44 vietose
Šios, senamiestį kertančios, gatvės archeologiniai tyrimai papildė turimą istorinę informaciją, kuri dar nebuvo tirta. Iš viso nuodugniai ištirti 44 vadinamieji šurfai – vertikalūs, nedidelio skersmens negilūs kasiniai, iš viso ištirta beveik 340 kv. metrų ploto.
Tyrimus atlikusios bendrovės „Kultūros vertybių paieška“ archeologas Andrius Šležas tvirtina, kad statinių liekanų neaptikta tik penkiuose šurfuose.
„Didžiojoje dalyje tyrimų plotų atidengtos mūrų liekanos priklauso iki 1944 metų stovėjusiems pastatams, aptikta ir ankstyvesnio užstatymo, sugriauto dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, mūrų liekanų. Buvusių pastatų liekanos Vokiečių gatvėje yra gerai išlikusios, jos sunaikintos tik šiluminės trasos vietoje“, – sakė A. Šležas.
Savivaldybė primena, kad dabartinis Vokiečių gatvės vaizdas formavosi sovietinės okupacijos metais, nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos dabartinės pėsčiųjų promenados dalyje buvę pastatai nugriauti karo pabaigoje ir sovietmečiu. Nuo 1941 metų šia gatve ėjo didįjį ir mažąjį Vilniaus žydų getus skirianti riba.
Nustatyta, kad vertingiausias kultūrinis sluoksnis išlikęs buvusių senųjų Vokiečių gatvės pastatų vidiniuose kiemuose. Vienuolikoje šurfų pasiektas ir įžemis – nejudintas, ledynmečio suformuotas grunto sluoksnis, neturintis kultūrinio pobūdžio savybių ir nepaliestas žmogaus veiklos.
Pasak savivaldybės, atsižvelgę į archeologų rekomendacijas, kraštovaizdžio specialistai naujus želdinius galės sodinti ten, kur nėra istorinių pastatų pamatų, o po esamais medžiais apsiriboti krūmų ir žolinių augalų želdiniais. O architektai naujausiais tyrimais naudosis planuodami, kaip geriau atskleisti ir perteikti žinias apie buvusį užstatymą visuomenei.
Daugelis medžių – pažeisti
Arboristų atlikti tyrimai parodė, kad tik penki iš 55 gatvėje augančių medžių neturi mechaninių pažeidimų, nes buvo tinkamai genėjami, neturi jokių aiškiai matomų ligų ar kenkėjų. Čia vyrauja mažalapės liepos, auga uosiai, po vieną raudonąjį ąžuolą, paprastąjį kaštoną, mandžiūrinį riešutmedį, klevą. Rekonstruojant šilumos tinklus, teko nukirsti eglę, nes nebuvo įmanoma išvengti jos šaknų pažeidimo.
Želdynų ir saugomų gamtos paveldo objektų teritorijoje nėra.
„Visų 55 medžių polajis yra sutankintas ir sutryptas. Medžių šaknys negauna pakankamai oro ir drėgmės. Lietaus vanduo nepasiekia šaknyno, nes nuteka į žemiau esančius pėsčiųjų takus. Norėdami išsaugoti medžius, pirmiausia turime saugoti medžių šaknis ir gerinti augaviečių dirvožemį”, – komentavo tyrimus atlikusios bendrovės „Arboristas Renatas“ specialistas Renatas Turčinavičius.
Specialistai rekomenduoja atlikti visų Vokiečių gatvės medžių šaknų reviziją ir nustatyti, kaip jos išsidėsčiusios, panaikinti kietąją dangą po lajomis, pakeisti dabartinį gruntą turtingesniu dirvožemiu.
Pasak arboristų, beveik visiems medžiams reikalingas lajos priežiūros genėjimas, o tris medžius reikėtų keisti naujais.
Siūlo stiprinti žaliąsias jungtis
Vokiečių gatvės gamtinės aplinkos būklę vertinusi specialistė Vilma Gudynienė rekomendavo stiprinti miesto žaliąsias gamtinio karkaso jungtis, palikti brandžius medžius, taip pat saugoti jų šaknis darbų metu ir naudoti polajuose krituliams laidžias dangas.
„Brandūs Vokiečių gatvės medžiai padeda palaikyti sunykusias gamtinio karkaso jungtis miesto centre. Per gamtinio miesto karkaso koridorius gyvūnai gali pasiekti didesnius tinkamų maitinimuisi buveinių plotus, šie koridoriai tinka jaunikliams slapstytis, gyvūnams judėti tarp teritorijų. Gamtinis karkasas palaiko fizinių aplinkos procesų vientisumą“,– sakė V. Gudynienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad dabar Vokiečių gatvėje gyvena daug miesto paukščių, o vabzdžiai žydėjimo metu lanko liepas. Visgi teritorijos biologinė įvairovė skurdi, augalinė danga pažeista, todėl į želdinius siūloma integruoti skirtingų biologinės įvairovės palaikymo priemonių.
Ji rekomenduoja sodinti jaunų medžių ir krūmų, formuoti gyvatvorių atkarpas iš sėklas brandinančių arba uogas vedančių augalų, augalus sodinti keliais ardais ir integruoti vietinių bei nektaringų rūšių, pomedžiuose sodinti pavasarį žydinčių augalų.
Plečiant želdyno plotą, rekomenduojama naudoti pergoles ir vijoklius. Geresnes sąlygas gyviems organizmams, anot ekspertės, padėtų sukurti mikroorganizmų, vabzdžių, paukščių veiklos skatinimo priemonės.
Archeologiniai tyrimai kainavo 429,5 tūkst. eurų, želdinių tyrimai ir inventorizacija – 930 eurų, gamtinės aplinkos būklės vertinimas ir tvarkymo rekomendacijos – 900 eurų.