Šiukšlynu paverstą būstą šakėmis ir kastuvais kuopė atvykę darbininkai. Informacinių technologijų specialistu dirbantis būsto šeimininkas tikina nesitvarkantis, nes... laukia mirties. O tuo metu kaimynai priversti kentėti smarvę ir baiminasi ligų protrūkio.
Ukmergiškė Asta pasakojo, kad Bažnyčios gatvėje stovinčiame mediniame daugiabučiame name butą nusipirko prieš du dešimtmečius. Maždaug prieš šešerius metus dėl to labai pasigailėjo, nes Astos kambariuose pradėjo sklisti smarvė, kuri pamažu darėsi vis stipresnė.
Senamiesčio zonoje esančiame dviejų aukštų name gyvena 6 šeimos. Spėjo, kad smarvė sklinda nuo antrame aukšte gyvenančio kaimyno Virginijaus.
Nuo 2014 metų Asta ne kartą kreipėsi į policiją, savivaldybę, visuomenės sveikatos centrą dėl sklindančios smarvės ir bute galimai netinkamai laikomų gyvūnų. Tarnybos atsakydavo, kad į butą nėra galimybės patekti.
Laikė kates
Pavyzdžiui, 2018 metais rajono savivaldybės atsiųstame atsakyme gyventojams rašoma, kad į butą ne kartą bandyta patekti, bet niekas durų neatidaro. Į savivaldybę iškviestas pasiaiškinti būsto šeimininkas Virginijus neatvyksta.
Pasak Astos, tais pačiais metais tuo pačiu klausimu savivaldybei teiktas ir dar vienas panašus skundas. Ir tada atsakyta, kad į butą neįmanoma patekti.
Iš pradžių Asta teisybės ieškojo viena, be kaimynų palaikymo. Paskui jau ir kaimynai prisijungė.
Pernai gyventojai vėl šaukėsi pagalbos, ragindami atkreipti dėmesį į jų bėdą. Sako, savivaldybėje tada jau buvo sudaryta darbo grupė, imti kvapų ėminiai, o ištyrus, rasta nukrypimų nuo normos.
Be to, tais metais dėl gyvūnų nepriežiūros iš Virginijaus buvo paimti du katinai. Vyrui už tai yra skirtos piniginės baudos. Bet tai ir viskas. Smarvė dėl to nė kiek nesumažėjo.
Asta pasakojo, kad į Virginijaus butą per visus šešerius metus, nuo pat problemos atsiradimo, nebuvo patekę ne tik savivaldybės darbuotojai. Nepavyko to padaryti ir kaimynams, kurie manė, kad smarvė tvyro tik dėl katinų.
Lipo pro langą
Pasak Astos, šiemet situacija darėsi vis prastesnė – smarvė vis aštriau rietė nosį. Ir štai visai neseniai, lapkričio viduryje, į Virginijaus butą galiausiai buvo patekta talkinant ugniagesiams, mat kilo įtarimas, ar tik kaimynui kas nenutiko – labai jau pas jį tylu pasidarė.
Į medinio namo antrą aukštą ugniagesiai pateko pastatę kopėčias. Viduje rado baisų vaizdą. Kambariuose buvo sukrautos kaugės šiukšlių, o ant jų gulėjo šeimininkas. Tąsyk vyras buvo išvesdintas, jam reikėjo medikų pagalbos. Žmogus savaitę gulėjo ligoninėje. Jis pats pasirašė raštą, kad pasižada iki gruodžio išsikuopti.
Tačiau gyventojai nutarė nebelaukti – reikalavo, kad sąvartynu paverstą kaimyno butą iškuoptų tarnybos. Ir štai pagaliau gavo ilgai lauktą žinią – seniūnijos darbuotojai atvyks ir padės iškuopti būstą.
Sukaupto šlamšto buvo daugybė – atvykusiems vyrams šiam darbui dienos neužteko. Dirbo bent kelias. Šiukšles iš buto žiaukčiodami nuo smarvės darbininkai kasė kastuvais ir krovė į didžiulius maišus. Šiuos tempė į lauką.
Padarė sąvartyną
Praėjusią savaitę lydimi Astos atvykome į šio įvykio vietą. Kieme radome gal pusšimtį surikiuotų šiukšlių maišų. Ir tai – dar ne viskas – darbai buvo tik įpusėję.
Du pašnekinti darbininkai pasakojo, kad žmogaus būstas buvo paverstas tikrų tikriausiu sąvartynu. Rado net nugaišusių žiurkių. Panašu, kad atliekos iš namų nebuvo išneštos metų metus – viskas mesta ant žemės sluoksniuota ir pūdyta.
Vienas iš seniūnijos atsiųstų darbininkų tokio bjauraus darbo atsisakė. Sakė baiminasi, kad į namus neparneštų parazitų ir ligų.
Tvarkant patalpą buto palėpėje paaiškėjo, kad čia tiesiog ant grindų gyventojas atlikdavo ir gamtinius reikalus. Turinį nuo grindų teko gremžti.
Žmogus ant tų šiukšlių ir miegojo. Sąvartynas vyrui atstojo ir lovą, ir kėdę, ir stalą.
Iškuopus būstą, jame neliko jokio baldo. Kaimynai nežino, kur ir kada dingo visi baldai. Juk tikėtina, kažkada jų būta.
Laukia mirties
Kartu su Asta kopiame į Virginijaus namus. Nors dalis šiukšlių jau išnešta, pagal laiptinėje tvyrančią smarvę taip neatrodo.
Virginijus pasitiko taikiai, įleido vidun ir aprodė kastuvais nuo nešvarumų gremžtą būstą.
Labiau nei aplinka sukrėtė priežastis, kurią įvardijo tokį gyvenimą pasirinkęs pusamžis vyras. Aiškino, kad nesitvarko, nes medikai nustatė jam mirtiną ligą. Esą vis tiek greitai mirs.
Vyras, pasirodo, nėra girtuoklis ar bėdžius – dirba informacinių technologijų specialistu vienoje žinomoje Vilniuje esančioje įmonėje. Nuo pat kovo mėnesį prasidėjusio karantino ukmergiškis darbuojasi nuotoliniu būdu. Kadangi neturi stalo, kompiuterį, matyt, statė ant šiukšlių kalno.
Virginijus pasakojo šiame mediniame name gyvenantis jau beveik penkis dešimtmečius – nuo pat vaikystės. Kadais tvarkėsi, tačiau išgirdęs apie esą mirtiną ligą – nustojo. Ar seniai įprato prie baisios smarvės? Tvirtino jos nejaučiantis – dėl galvos smegenų pakitimų esą prarado uoslę.
Virginijus nežadėjo, kad po priverstinio jo būsto iškuopimo toliau jau pats tvarkysis ir taps švaruoliu, nes neturi gyvenimo prasmės – laukia mirties.
Kaip gyventi kaimynystėje?
Praėjus kelioms dienoms po kuopimo darbų, pasidomėjome kaip viskas klostosi toliau.
Asta pasakojo, kad kaimyno būstas buvo dezinfekuotas. Gal bent šimtas maišų iš kiemo išgabenta. Vis dėlto, mano, kad dezinfekcijos reiktų labai rimtos – juk namas medinis, nežinia, kas į medieną įsigėrė. Grėsmė kyla ir dėl elektros – gal puvinys jau pažeidė elektros instaliaciją.
Tačiau dėl ateities moteriai kyla daugybė klausimų. Juk, iškuopus būstą, jų kaimynas liks jame. Greičiausiai atliekų kaupti nesiliaus. Tačiau negi ir toliau taip gyvendamas kels grėsmę aplinkiniams? Vien todėl, kad turi darbą ir neprašo pašalpų. Juk akivaizdu, kad žmogui reikalinga pagalba.
Gyvenimo būdą stebės
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Varnas sako žinantis šią istoriją. Buvo sąvartynu paverstame bute.
Pasakojo, kad vaizdas, kai ant metro aukščio šiukšlių krūvos sėdintis vyras dirba kompiuteriu patamsyje, buvo sukrečiantis, lyg iš kokio fantastinio filmo.
Pasirodo, Virginijaus bute nėra net elektros. Nuotoliniu būdu dirbantis specialistas naudojasi kompiuteriu su pakraunamu akumuliatoriumi. Tikina, kad kitoms reikmėms elektros jam nereikia.
Direktorius D. Varnas sako bendravęs su tuo vyru, bandęs išsiaiškinti, kodėl pasirinko tokį gyvenimą. Bet išgirdo, kad vyras teisinasi liga ir tuo, kad esą jam nedaug likę gyventi.
D.Varnas džiaugiasi bent tuo, kad pavyko taikiai sutarti su žmogumi dėl jo privataus buto iškuopimo – tam prireikė jo sutikimo. Artimiausiu metu išvalys ir gretimą, vyro iš mamos paveldėtą ir taip pat sąvartynu paverstą butą.
„Esame įsprausti į įstatymų rėmus. Kai žmogus atsisako pagalbos, per prievartą jos suteikti negalime. Siūlėm jam specialistų pagalbą. Siūlėm įvesti elektrą, atvežti baldų. Bet jis visko atsisako“, – pasakojo direktorius.
Pasak jo, ši situacija tikrai išskirtinė labiausiai dėl to, kad šiukšlynu savo butą pavertęs vyras yra dirbantis, jo butas yra privatus, o namas nėra administruojamas savivaldybės įmonės. Tvarkosi patys gyventojai. Dėl to patekimas į privačią valdą yra labai apsunkintas.
Žadėjo, kad ateityje dės visas pastangas, jog šio ukmergiškio gyvenimo būdas būtų stebimas. Pas jį karts nuo karto lankysis socialinis darbuotojas. Taip pat ketinama pabendrauti su vyro darbdaviais. Galbūt šie padės, paskatins.
Deja, jokie žingsniai negali būti žengiami be asmens sutikimo. Teikiant medicinos, socialinę ar bent kokią kitą pagalbą, reikia, kad žmogus to norėtų.
Vis dėlto, dėl šios neeilinės situacijos savivaldybėje žadama keisti net tvarkas, pagal kurias gyventojai bus įpareigojami tvarkyti ne tik savo kiemo teritorijas, bet ir būstus, kad šie nepavirstų pūvančiais šiukšlynais ir nekeltų grėsmės aplinkiniams.