Daržovių ir vaisių sezonas baigėsi, paskutiniai, vėlyvieji obuoliai nurinkti, atrodo, kad soduose turėtų būti tylu ir ramu. Tik ne Salininkų soduose, Vilniaus pakraštyje. Ten visai nesvarbu, koks metų laikas, saulėta vasara, ar audringas ruduo – tylu ir ramu nebūna niekada. Pirmiausia dėl lėktuvų, kurie būtent pro šiuos sodus praskrenda kiekvieną dieną, daugybę kartų. Ir ne tai, kad praskrenda, kartais atrodo, kad soduose kuris nors vienas ir nusileis. Salininkų sodai ribojasi su Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorija, tad sodų nameliai, daržovių ir vaisių daržai yra prie pat lėktuvų tūpimo ir pakilimo tako. Juos skiria tik dygliuota tvora.
Kita priežastis, kodėl šiuose soduose ramybės nebūna – tai smalsuoliai, aviacijos mėgėjai, lėktuvų stebėtojai ir šiaip romantikai žioplinėtojai. Į Salininkus ištisus metus kasdien jie atvyksta pasidairyti į lėktuvus. Nors išbandė daug vietų skirtingose pusėse, vis tik Salininkų sodai – pati tobuliausia, geriausiai tinkama šiam neįprastam užsiėmimui. Mašinos čia važiuoja ir važiuoja.
Aviacijos entuziastai stebėjo lėktuvus nuo tada, kai tik jie buvo išrasti. Tačiau ši pramoga nebuvo toks populiarus laiko praleidimo būdas iki antros dvidešimtojo amžiaus pusės. Tuomet į skraidančias mašinas imta žiūrėti kaip į romantišką, svajingą reikalą.
Ir vis dėlto geriausi laikai aviacijos entuziastams yra būtent dabar. Švedų skrydžių monitoringo kompanija „FlightRadar24“ pernai paskelbė, kad 2018-ųjų birželio 29 dieną pasaulyje įvyko 202 157 skrydžiai. Tai buvo pirmas kartas, kai per vieną dieną buvo perkopta 200 tūkstančių skrydžių riba.
Ir dar geriau: interneto pagalba galime sekti ir tiksliai žinoti, kada koks lėktuvas leisis mūsų pasirinktoje vietoje. Galime matyti, iš kur jie atvyko, koks lėktuvo modelis ir kokios avialinijos keleivius skraidina.
Tai naujienų portalo DELFI ir greitai paruošiamų, sveikų košių „Activus“ projektas „Atrask Lietuvą“. Jo metu aš, DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas, keliavau po mūsų šalį ir pasakojau apie daugelio dar neatrastas vietas, kurias būtina aplankyti ir pamatyti. Grožybės ir įdomybės yra visai šalia mūsų, tačiau ne visi tai žinome. „Atrask Lietuvą“ tikslas populiarinti naujas vietas ir kelionėms išjudinti net didžiausius namisėdas. Juk kada vėliau, jeigu ne dabar – pats geriausias laikas pradėti aktyvesnį gyvenimą.
Skersai ir išilgai išmaišiau visą šalį. Nuo pajūrio perliukų iki kaimų apie kuriuos galbūt dar niekada negirdėjote. Dešimtąją, finalinę projekto stotelę pasirinkau neatsitiktinai. Tarsi simboliška, kad apkeliavus Lietuvą – galima ir kur nors toliau nuskristi.
Atvažiavau į Salininkų sodus, įsitaisiau ant kažkokių lentų krūvos, pasistačiau termosą karšto vandens, užsiplikiau puodelį arbatos, užsipyliau greitai paruošiamą „Activus“ košę. Puotauju sau ir stebiu lėktuvus.
Kai kurios pramogos, net ir labai ypatingos – gali būti nemokamos. Įsidėmėkite tai visiems laikams. Viskas priklauso nuo jūsų požiūrio ir nuo originalumo. Visa tai, ką šiame tekste perskaitysite – lengvai galėsite atkartoti patys.
Geriausia navigacijoje įsivesti adresą Salininkų 45A arba tokias koordinates: 54.625713, 25.283282. Automobilį teks pasistatyti prie „plytos“ ir užrašo „Privati valda“ ir paeiti apie 300–400 metrų. Neišsigąskite, teks važiuoti ne pačios geriausios kokybės keliukais, pravažiuoti žmonių namus, kelis arklius, karves ir net vištas.
Prieš važiuojant į šią, Salininkų, lėktuvų stebėjimo vietą, reikia šiek tiek pasiplanuoti. Vilniaus oro uosto puslapyje rasite visą skrydžių informaciją ir galėsite pasirinkti laiką, kai lėktuvų bus daugiausia. Kitu atveju nusileidimo ar pakilimo gali tekti laukti apie pusvalandį ar net ilgiau. Be to, skrydžius realiu laiku galima stebėti puslapyje flightradar24.com. Čia matysite, iš kur ir į kur lėktuvas skrenda, koks jo modelis ir net skrydžio numeris.
Jeigu dabar būtų šiltasis metų sezonas, sakyčiau, kad stebėti lėktuvus galite kasdien po darbo. Vakarop, kai gražus apšvietimas – dar romantiškiau.
Tačiau nuo rudens iki pavasario temsta anksti, tad po darbų – bus tamsu ir nieko gero nepamatysite. Todėl siūlau rinktis laisvadienį, pavyzdžiui, šeštadienio popietę. Ji idealiai tam tinka dėl kelių priežasčių. Šviesu, geras matomumas, o svarbiausia, kad kaip tik tuo metu – lėktuvai labai aktyvūs, be sustojimo leidžiasi ir leidžiasi. Siūlau rinktis laiko atkarpą nuo 12.30val. iki 13.40val., per šią valandą pagal oficialų Vilniaus oro uosto tvarkaraštį leidžiasi net 12 orlaivių.
12:30 val. - Londonas-Vilnius.
12:30 val. Antalija-Vilnius.
12:50 val. - Viena-Vilnius.
13:00 val. - Eindhovenas-Vilnius.
13:00 val. - Frankfurtas-Vilnius.
13:00 val. - Varšuva-Vilnius
13:05 val. - Ryga-Vilnius
13:05 val. Antalija-Vilnius.
13:10 val. Helsinkis-Vilnius
13:20 val. Antalija-Vilnius.
13:30 val. Rodas-Vilnius.
13:40 val. Amsterdamas-Vilnius.
Tiesa, šeštadienis šeštadieniui nelygus, kai kurie skrydžiai nėra reguliarūs, tad visada verta iš anksto pasitikrinti. Taip pat svarbu žinoti, kad be šių – keleivinių – lėktuvų, ant to paties Vilniaus oro uosto tako tūpia ir krovininiai, taip pat privatūs arba kitokios paskirties lėktuvai. Pavyzdžiui, kai kurie mūsų šalies sostinėje nusileidžia tušti, tik remonto darbams. Tarsi automobilis į servisiuką atvažiavo.
Vietiniai, Salininkų sodų gyventojai, jau įprato, kad kasdien pro jų namus važinėja svetimų žmonių automobiliai. Atvykusios draugų kompanijos būna skirtingos: vienos ramesnės ir tvarkingos, kitos gi – triukšmauja, šiukšlina ir elgiasi piktybiškai.
Pavyzdžiui, automobilius parkuoja čia gyvenančių žmonių kiemuose. Būtent todėl aplink oro uosto tvorą galima pamatyti daug savadarbių ženklų „privati valda“. Taip sodininkai bando sureguliuoti tvarką. Bet ne visada jiems gaunasi.
„Tai tikrai labai erzina, tačiau suprantu, kad nieko negalim padaryti. Daugiau jiems nėra kur važiuoti, tik pas mus toks geras vaizdas“, – atsidūsta Liucija, jos namas per penkiasdešimt metrų nuo oro uosto tvoros. Kad kieme nebūtų svetimų žmonių, Liucija su vyru prisistatė visokių aptvarų. Pavyzdžiui, tarp medžių pririšo virvių, kurios tarsi simbolizuoja tvorą. Taip pat šie sutuoktiniai pasistatė nedidelę sieną iš medinių lentų, taip tik bandymai saugoti savo teritoriją. Bet mažai jie kam rūpi.
Lėktuvų stebėtojai lipa per aptvarus, lipa per lentas ir eina kuo arčiau nusileidimo tako. Galėtų ant jų visų rėkauti Liucija, bet jau nesivargina. „Nuleidau rankas. Pykstuosi tik su tais, kurie peržengia proto ribas ir ima triukšmauti. Garsiau už pačius lėktuvus klausosi muzikos arba rėkauja“, – skundžiasi ji. Pati Salininkų gyventoja aviacijos nesureikšmina ir lėktuvų nestebi. „Nelabai įdomu man tai, tegu jie sau skrenda, net nepastebiu“, – sako.
Dažniausiai Liucijai užduodamas klausimas – ar ši nebijo gyventi taip arti lėktuvų, daug kam tai atrodo labai kenksminga. To paties jos paklausiau ir aš, o Liucija ėmė kvatoti. „Pas mus labai gerai viskas auga, tikrai niekas čia nieko nekenkia. Nežinau, man atrodo, kad visų tų chemikalų visame Vilniuje yra daug, pas mus tikrai ne išskirtinis atvejis. Dar būna, paklausia, ar nebijau anksti numirti. Tada aš parodau savo kaimynes, jos čia, prie oro uosto, visą gyvenimą nugyveno. Vienai kaimynei 86, kitai 89 metai. Abi sveikos, gyvos, linksmos. Jokių problemų dėl lėktuvų“, – užtikrinta ji.
Ir sako, kad išsimiega puikiai. Nei kaip laineriai leidžiasi, nei kaip kyla – Salininkų gyventojai jau negirdi, įprato prie aplinkos garso. Sulygina, kad tai panašu, kaip gyventi prie kelio. Žinai, kad taip būna, todėl nekreipi dėmesio.
Triukšmingų ir nepadorių lėktuvų stebėtojų nepastebėjau, šeštadienio popietę tai darė tik kelios jaunos porelės ir tėtis su sūnum. Veterinaras Vaidotas prie oro uosto tvoros atvežė savo penkiolikmetį sūnų Dangyrą, tai šio vaikino gimtadienio dovana. „Labai domiuosi lėktuvais, ateityje planuoju tapti lakūnu, todėl pirmą kartą norėjau pažiūrėti, kaip čia viskas vyksta. Tikrai didelis įspūdis, labai patinka“, – džiaugėsi Dangyras ir žadėjo į Salininkų sodus sugrįžti dar ne vieną kartą.
Dažniausiai lėktuvų stebėjimas, angliškai „plane spotting“, susijęs su fotografija. Todėl daugelis „stebėtojų“ prie oro uosto tvoros atvyksta su savo technika. Vieni tiesiog su telefonais, kiti su rimtais fotoaparatais ir vaizdo kameromis. Pamatytą lėktuvą stengiamasi kuo gražiau ir iš arčiau nufotografuoti. Rimtai užsiimantieji šia veikla kuria „Instagram“, „Facebook“, „Youtube“ bendruomenes, kur dalinasi nuotraukomis, patarimais ir įspūdžiais.
Tik svarbu žinoti, kad nei prie Vilniaus oro uosto, nei prie kitų – jokiu būdu negalima naudoti skraidančių dronų, tai griežtai draudžiama. Jie gali kliudyti lėktuvui nutūpti ar pakilti, todėl vos apsaugos kameros ar radarai pastebės droną – jis bus iškart konfiskuotas, o savininkas turės rimtų nemalonumų.
Tikri entuziastai fiksuoja pamatytus lėktuvų modelius, avialinijas, veda jų statistiką. Dažniausiai jų tikslas – pamatyti visas avialinijas ar visus lėktuvų modelius pasaulyje. Jei kurioje nors lėktuvų stebėjimo vietoje pamatysite laimingą žmogų su stora knyga, braukiantį joje kažką tušinuku, tai turbūt tikras lėktuvų stebėjimo profas, išbraukiantis dar vieną lėktuvą iš visų egzistuojančių sąrašo. Juk kas nenorėtų pasigirti, kad matė visus pasaulio lėktuvų modelius savo akimis ir dar ore?
Tiesa, tokios knygos su visų avialinijų turimais lėktuvais leidžiamos kasmet ir tikrieji „planespotteriai“ turi iš naujo viską išsibraukti atnaujintame leidinyje.
Laimei, technologijų nebijantys lėktuvų fanatikai šį procesą perkėlė į elektroninę erdvę, nors senųjų, tradicinių tikrai dar galima sutikti.
Per daug lėktuvo stebėjimo metų galima išmokti lėktuvo modelį pažinti net iš garso ir tiksliai prognozuoti, kiek ruožų danguje jis paliks. Man tai skamba neįtikėtinai, bet tokių „žinovų“ tikrai yra.
Lėktuvus stebėti galite ne tik Vilniuje, Salininkų soduose, bet ir Kaune, Karmėlavoje, taip pat Palangoje. Tik tuose oro uostose ženkliai mažiau reisų, todėl gali būti ne taip įdomu. Ir nepamirškite, kad būdami užsienyje taip pat galite pasimėgauti šia pramoga.
Tačiau, kad ir koks nekaltas gali pasirodyti lėktuvų stebėjimo hobis, visuomet patartina pasidomėti konkrečios šalies ir konkrečios vietos, kur ketinate įsikurti, teisėtumu. 2001 metų lapkritį dvylika britų ir du olandai buvo suimti Graikijoje, nes lėktuvais grožėjosi Graikijos aviacijos karinėje bazėje Kalamatoje. Jie buvo apkaltinti šnipinėjimu ir jiems grėsė iki dvidešimties metų kalėjimo. Po šešių savaičių „šnipinėtojus“ paleido už užstatą, o kaltinimus sumažino iki neteisėtos informacijos rinkimo. Nors ir tikėjo savo nekaltumu, teisme jie buvo pripažinti kaltais, bent jau už mažesnį nusikaltimą. Aštuoni turistai nuteisti trims, o kiti keturi – vieneriems metams už grotų, su bausmės atidėjimu trims metams. Po metų pateikus apeliaciją, vadinamieji „šnipai“ buvo išteisinti.
Dabar, kai oro uostai laikomi vienais pagrindinių teroristų taikinių, bent jau Didžiojoje Britanijoje yra laikomasi nerašyto lėktuvų stebėtojų kodo: pastebėję kažką neįprasto jie skatinami nedelsiant pranešti. Birmingemo ir Stanstedo oro uostai tokią praktiką pradėjo prieš 2012 metų Olimpines Londono žaidynes.
Benesvilio, esančio šalia Čikagos „O’Hare“ oro uosto, policija net parėmė „AirportWatch“ lėktuvų stebėjimo entuziastų grupę. Jiems buvo išduotos identifikacinės kortelės ir jie apmokyti fiksuoti neįprastus, įtartinus reiškinius oro uosto teritorijoje. Grupės susitikimuose dalyvauja ir FBI, Čikagos aviacijos departamento bei Transporto saugumo administracijos atstovai. Panašias programas taiko ir Toronto, Otavos ir Mineapolio oro uostai.
Vilniaus oro uosto puslapyje teigiama, kad per pirmąjį 2019-tųjų pusmetį čia jau įvyko 29,9 tūkstančio skrydžių. Padalinus iš dienų skaičiaus, sužinome, kad vidutiniškai per dieną čia galime pamatyti apie 163 lėktuvus. Žinoma, ne visi jie kyla ir leidžiasi ten, kur įsikursite jūs (gali būti, kad tai vyks iš kitos nusileidimo tako pusės Liepkalnyje), tačiau šiltai įsitaisius su vaizdu į pakilimo taką, tikrai pamatysite ne vieną ir ne dešimt.
Jei pavargsite nuo Vilniaus vaizdų arba taip įsitrauksite į lėktuvų stebėjimą, kad norėsis aštresnių įspūdžių, štai trys pasaulio vietos, kurios garantuos neeilinių kadrų.
Visų „planespottingo“ vietų močiute vadinama St. Maarten sala traukia turistus iš viso pasaulio. Ten yra viskas, ko lėktuvo stebėtojams gali prireikti: lėktuvai leidžiasi taip žemai, kad net sunku nustovėti ant kojų, o kol laukiate sekančio lėktuvo galite degintis gražiame pliaže, maudytis ar gurkšnoti kokteiliuką vietiniame bare. Kiekviename restoranėlyje ar bariuke rašomi ir lėktuvų nusileidimo laikai – kad nieko nepraleistumėte. Konkrečiai ieškoti reikėtų Maho paplūdimio – visas veiksmas vyksta ten. Kai kurie, aštriausių pojūčių ištroškę, turistai net eina prie oro uosto tvoros, tikėdamiesi, kad bus nunešti atgal lėktuvo sukeltos oro srovės. Vis dėlto, prieš kelis metus toks nuotykis moteriai baigėsi tragiškai. Tad labai rekomenduojama vaizdu mėgautis tiesiog pliaže.
Keliaujantiems į San Franciską, būtina užsukti į šio miesto oro uosto pietuose įsikūrusį Bayfront parką. Patogiai įsitaisysite su vaizdu į San Fracisko įlanką ir matysite, kaip virš vandens, ant siauro sausumos ruožo visai netoli leidžiasi daugybė lėktuvų.
Turėdami laiko daug jungiamųjų skrydžių turinčiame ir šiaip labai įspūdingame Singapūro Changi oro uoste galite atlikti tikrą lėktuvų pakilimo ir nusileidimo tyrimą. Čia 1, 2 ir 3 terminaluose yra vadinamieji „Viewing Malls“, iš kurių atsiveria skirtingi vaizdai. Apkeliavę visus tris įamžinsite lėktuvus prie vartų bei pakilimo take, be to, pamatysite ir vietinius, ir tarptautinius skrydžius.
Gera žinia vilniečiams ir miesto svečiams – dar pavasarį Vilniaus oro uosto administracija pranešė, kad pagaliau ir pas mus įrengs profesionalų, šiuolaikišką lėktuvų stebėjimo tašką, kažkur aplink tuos pačius Salininkų sodus. Ten bus ir aikštelė automobilių parkavimui, ir net įdomi informacija apie lėktuvus.