Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, projektas išsiskirs laisvalaikio erdvėmis ir sieks atliepti pasikeitusius rinkos poreikius – atlikta apklausa rodo, kad kas trečias vilnietis, rinkdamasis naujus namus, pirmiausia atkreipia dėmesį į šalia esančią infrastruktūrą ir gamtos apsuptį.
„Ėmėmės naujo ambicingo projekto, matydami didelį Lazdynėlių potencialą. Pirmiausia rajonas išsiskiria savo gamtos kaimynyste – jį juosia Bukčių miškas ir Neris, nuo aukštų skardžių atsiveria vaizdinga panorama. Patrauklumą didina ir tai, kad rajonas kompaktiškas, netankiai apgyvendintas ir dėl gamtos ribų turintis nedideles plėtros galimybes ateityje. Panašiais teritoriniais privalumais gali pasigirti Valakampiai, per kelis dešimtmečius tapę vienu prestižiškiausių rajonų“, – teigia nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Rinvest“ vadovė Inga Račevska.
Numatomi trys statybų etapai
Lazdynėlių g. 57 esančiame 3,9 ha ploto sklype bendrovė projekto „Riverland“ statybas vykdys trimis etapais. Pirmojo etapo metu buvo pastatytas 41 dviejų aukštų su mansarda kotedžas (po 65 kv. m., iš viso 2665 kv. m.). Kiekvienas kotedžas turės atskirą įėjimą iš lauko, kiemelį su terasa ir dvi automobilių stovėjimo vietas. Taip pat atsižvelgiant į didėjančią atsinaujinančios energetikos svarbą, kotedžų gyventojai galės naudotis nutolusiose saulės elektrinėse pagaminta energija.
Antruoju etapu numatoma pastatyti 7 keturių aukštų daugiabučius. Rinkai bus pasiūlyti 232 butai 1–3 kambarių (22–58 kv. m., iš viso 9740,61 kv. m.) ir 4 komercinės patalpos (po 68,3 kv. m., iš viso 273,2 kv. m.). Butų gyventojams bus įrengtos ir antžeminės, ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės. Antrojo etapo statybas ketinama baigti 2021 m. III ketvirtį.
Trečiasis projekto etapas šiuo metu dar planuojamas.
„Rinvest“ investuos ir į Lazdynėlių infrastruktūros gerinimą: įrengs apšvietimą Rūko ir Motiejuko gatvėse, nuties šaligatvius dalyje Lazdynėlių gatvės. Taip pat rengiamas Bukčių gatvės atkarpos projektas, sujungsiantis Lazdynėlių gatvę su Bukčių gatve ir padėsiantis išvengti spūsčių bei pagerinti susisiekimą su kitomis miesto dalimis.
Reaguojant į pasikeitusius poreikius – dėmesys laisvalaikio erdvėms
Prie pat Bukčių miško ir Neries statomas „Riverland“ kvartalas išsiskirs kruopščiai apgalvotomis laisvalaikio ir poilsio erdvėmis ir sieks atliepti pasikeitusius būsto pirkėjų poreikius. „Rinvest“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa parodė, jog kas trečias vilnietis, rinkdamasis naujus namus, pirmiausiai atsižvelgia į infrastruktūrą, netoliese esančias pramogas, taip pat parkus, miškus, vandens telkinius. Kiek mažiau – 26 proc. Vilniaus gyventojų kaip svarbiausią kriterijų išskiria būsto tipą (daugiabutis, kotedžas ar namas), o būsto kainą – 23 proc.
„Apklausa atskleidė, kad šiandien didžioji dalis vilniečių – ypač 36–45 metų amžiaus – labiausiai vertina šalia namų esančias pramogų, poilsio, aktyvaus laisvalaikio gamtoje galimybes. Pandemija pakoregavo žmonių įpročius: jei anksčiau po biure baigtų darbų laikas buvo planuojamas ir leidžiamas mieste, itin svarbi buvo būsto vieta ir susisiekimo galimybės maršrutu „namai – darbas – namai“, šiandien situacija visai kitokia. Darbui, vaikų ugdymui ir tam pačiam laisvalaikiui didžiąja dalimi persikėlus į gyvenamąją erdvę, žmonės ieško erdvaus, su kiemu, arti gamtos esančio būsto“, – dalinasi projekto plėtra besirūpinančios įmonės „RED M“ direktorė Elina Mesengiser-Garber.
„Riverland“ kvartale tarp gyvenamųjų daugiabučių namų bus sukurtos kelios skirtingos pramogų ir poilsio erdvės: skaitymo zona, šachmatų zona, žaidimų aikštelės skirtingo amžiaus vaikams. Pro daugiabučių kiemą tekės specialiai suformuotas upelis.
„Nors Neris čia vos už kelių šimtų metrų, siekėme upės motyvą atkurti ir pačiame kvartale. Juk nuo seno žmonės įsikurdavo ir daugiau gyvenviečių iškildavo arti vandens telkinių. Šiuolaikiniam žmogui nebėra taip svarbu gyventi arti vandens, tačiau tikriausiai kiekvienas – tiek suaugęs, tiek vaikas – sutiks, kad stebėdami upės tėkmę, braidydami po ją atsipalaiduojame, pasisemiame energijos ir naujų minčių. Taip pat „Riverland“ bendruomenė turės savo herbą ir vėliavą“, – sako E. Mesengiser-Garber.