Buvęs juvelyras Arvydas Dirmeikis su ekonomiste žmona Danguole norėjo šioje žemėje sukurti ką nors didingo, ką nors, apie ką visi norėtų kalbėti. Kažką daug didesnio už auksinį žiedą su deimantu. Tokių Arvydas pagamino šimtus ar tūkstančius.
Savo neįprasto plano jie ėmėsi senokai – 2000-iais metais ir iki šiol nedideliais žingsneliais ką nors prigalvoja, prideda, atnaujina, pagerina.
Pirmiausia pora nusipirko sklypą visiškai niekuo neypatingame kaime, vos už pusvalandžio kelio nuo Vilniaus. Taip jau sutapo, kad to kaimo pavadinimas labai gražiai skamba – Kaimynų. Jis priskiriamas Širvintų rajonui. Dar tiksliau nusakant lokaciją – tai toji vieta – iš kairės nuo Ukmergės plento, važiuojant iš sostinės. Ten, kur nežinant atrodo, kad visai nieko nėra, nebent tik pievos ir miškai. Arvydas ir Danguolė iškart įžvelgė, kad vietelė turi daug potencialo ir buvo šimtu procentų teisūs.
Iš pradžių jų sklypas ant Kaimynų kaimo ežero kranto buvo tik kelios medinės lūšnos. Gyvenamosios paskirties sena troba ir labai pavargęs tvartas. Teritorijoje buvo daug šlamšto ir viskas atrodė tikrai nykiai.
Bet talentingo ir darbštaus žmogaus ranka gali sukurti stebuklus. Ežero pakrantėje išdygo pats originaliausias ir keisčiausias viešbutis mūsų šalyje, o gal net ir visame Šiaurės Europos regione. Nedrįstu rašyti „visoje Europoje“ ar „visame pasaulyje“, nors tikriausiai galėčiau. Patys šeimininkai savo projektą vadina kaimo turizmo sodyba, nors iš tokio pirminio užmanymo jie jau seniausiai išaugo. Buvo sodyba, bet tada statėsi, statėsi ir tapo viešbučiu. Pagrindiniame – malūno formos pastate – keturi aukštai apartamentų, tada yra kitas statinys – norvegiškas senovinis namelis, ten dar trys aukštai kambarių, skirtų svečiams. Kas įdomiausia, kad visi jie visiškai skirtingi.
Tai naujienų portalo DELFI ir greitai paruošiamų, sveikų košių „Activus“ projektas „Atrask Lietuvą“. Jo metu aš, DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas, klajoju po mūsų šalį ir pasakoju apie daugelio dar neatrastas vietas, kurias būtina aplankyti ir pamatyti. Grožybės ir įdomybės yra visai šalia mūsų, tačiau ne visi tai žinome. „Atrask Lietuvą“ tikslas populiarinti naujas vietas ir kelionėms išjudinti net didžiausius namisėdas. Juk kada vėliau, jeigu ne dabar – pats geriausias laikas pradėti aktyvesnį gyvenimą.
Beje, košės ne tik pusryčiams. Jos puikiai tinka ir pietums kelionių metu. Pavyzdžiui „Activus“ kolekcijoje rasite dviejų rūšių kuskusą: su čederio sūriu arba su daržovėmis ir juodgrūdžių sėklomis.
Originaliausias Lietuvoje viešbutis vadinasi „Oreivių užuovėja“. Šį pavadinimą šeimininkas Arvydas sugalvojo dėl savo aistros oreivystei. Jis, beje, buvo pirmasis oro baliono pilotas mūsų šalyje. Skraidyti pradėjo 1989 metais, prieš pat nepriklausomybę. Tais laikais balionai danguje atrodė tikra egzotika, tarsi koks vakarų pasaulio stebuklas. Ypatingas faktas – būtent Arvydo valdomas oro balionas garbingu pavadinimu „Lietuva“ skrido ir Baltijos kelio metu. Jis liko įamžintas daugybėje nuotraukų ir filmuotoje medžiagoje.
Atgyvenęs savo laiką balionas buvo išardytas, šiuo metu jo likučius galima pamatyti tame pačiame „Oreivių užuovėjos“ viešbutyje. Ten, kur kadaise buvo tvartas, – dabar viešbučio restoranas arba dar galima pavadinti – pokylių salė, valgomasis. Balionas, tiksliau, pati svarbiausia vieta su pavadinimu „Lietuva“, dengia šios vietos lubas. Kai ten puotausite, būtinai apsidairykite.
Pagal pirminį planą – šis viešbutis turėjo būti skirtas tik Arvydo bičiuliams oreiviams, galvojo, kad vasaromis galės čia visi susirinkti ir smagiai puotauti. Bet oreiviai ėmė vežtis draugus, tie draugai savo draugus, tada garsas apie ypatingą vietą išplito į pačius įvairiausius sluoksnius. Labiausiai netikėta, kad viešbutį tarp pievų ir miškų labai pamėgo mūsų šalies elitas.
Garsiausias Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis, žinomiausi televizijos veidai, politikai ir net politikos višūnėlės... Pavyzdžiui, vienas buvęs premjeras labai dažnai čia užsuka. Beje, viešbučio šeimininkai atmintinai atsimena, kuriam garsiam žmogui kuris kambarys labiausiai patinka, ir visuomet juos apgyvendina tiktai ten.
Kad įrengtų kambarius, Arvydas ir Danguolė važiavo per kaimus, rankiojo įvairiausias detales, supirkinėjo išlikusius senovinius rakandus. Jų prireikė pirmojo aukšto apartamentams. Jų visų tema tokia pati – Lietuvos kaimas. Šiuos kambarius, žinoma, labiausiai mėgsta atostogauti atvykstantys emigrantai. Nes juose ne tik vaizdas, būdingas mūsų kaimams, bet ir kvapas bei pojūčiai.
Pavyzdžiui, kambaryje pavadinimu „Gaspadoriaus“ vietoje lovos pastatytas vežimas, jame pakloti patalai. O kambarys „Tvartas“ ypatingas tuo, kad vietoje čiužinio siūloma miegoti ant tikrų šiaudų. Kiečiau, bet pojūčiai ypatingi. Daug kam įspūdį padaro „Žvejo“ kambarys, jis visas mėlynas, lyg apsuptas ežerų. Kambaryje kaba tikri žvejybiniai tinklai, o juose įsimaišiusios džiovintos žuvelės. Ne tik dėl vaizdo, bet ir kad šiokį tokį kvapą skleistų. „Žvejo“ kambaryje, žinoma, vietoje lovos pastatyta valtis. Joje ir tektų miegoti.
Originalus ir „Bitininko“ apartamentas. Tai didžiulis avilys, kurioje viduje kaba pilni medaus koriai, jie taip pat skleidžia ryškų kvapą. Kambarys, kaip ir bitės – dryžuotas geltona ir juoda spalvomis. Tikras Lietuvos kaimas.
Antrame aukšte – keturi kambariai. Jų tema – metų laikai. Yra „Pavasaris“, „Vasara“, „Ruduo“ ir „Žiema“. Kaip ir tikrieji metų laikai – jie labai skirtingi. Pavyzdžiui, „Pavasaryje“ kaba medžių šakos su išsprogusiais žiedais, viskas žydi, žaliuoja. Be galo jauku. „Rudens“ kambaryje jau kitokios spalvos – viskas geltonuoja, prikabinėtos daržovės, primėtyta džiovintų lapų, o svarbiausia – vietoje lovų čia du didžiuliai pinti krepšiai. Šeimininkai sako, kad tai – Lietuvos rekordas – vienas iš krepšių yra didžiausias mūsų šalyje, įtraukas ir į rekordų knygą. Pagamintas, žinoma, pagal užsakymą, viename kaime.
Nustebino „Žiemos“ kambarys, nors jame nėra specialaus ventiliatoriaus ar kondicionieriaus, tačiau užėjus į vidų apima toks jausmas, kad tikrai – ten šalčiau nei kitur. Matyt, nuo netikro sniego imitacijų kūnas pajunta vėsumą. Tikrų lovų čia taip pat nerasite – vietoje jų stovi milžiniškos rogės. Arvydas užtikrina, kad jose miegoti labai patogu.
Pakilus į trečią aukštą šeimininkas jūsų paklaus: kur norite keliauti po mirties – į rojų ar į pragarą? Ir priklausomai nuo atsakymų palydės į kairę arba į dešinę pusę. Vienas šviesus, angelais išpuoštas kambarys vadinamas „Rojumi“. O didžiausią įspūdį jaunimui padaro kambarys „Pragaras“. Juoda spalva, specialus apšvietimas, antrankiai, botagėliai. „Šiame kambaryje mėgsta apsigyventi labiau ištvirkę žmonės“, – tiesiai šviesiai sako šeimininkas. Bet jų nesmerkia, puikiai supranta, kad tokia aplinka nori nenori verčia mintis pasisukti aplink pikantišką temą. Tik ginasi, kad specialiai to nesiekė, norėjo tik padaryti „velnišką“ aplinką, o gavosi kiek seksualu. Bent lankytojai taip sako.
Paskutiniame, ketvirtame aukšte – taip pat du pasirinkimai. Sidabrinis kambarys pavadintas „Mėnuliu“. Ten rasite ir mėnulį, ir žvaigždžių. O kitas, auksu žėrintis, kambarys vadinasi „Saulė“. Jį labiausiai pamėgę yra svečiai iš Izraelio. Dažnai grįžta tie patys žmonės ir rašydami laišką dėl rezervacijos visada pažymi „norime ten, kur auksu blizga, arčiau saulės“.
„Kaip tikriausiai pastebėjote – visų kambarių pagrindinė vinis yra lovos. Nei vienos normalios ir įprastos. Viskas pačių sugalvota. Fantazijos aš neriboju, kas tik šauna į galvą – padarom su meistrais“, – pasakoja šeimininkas Arvydas. Daug ką konstruoja jis pats. Kai ką užsisako pas amatininkus. O štai kai kurių kambarių sienomis pasirūpino dailininkas. „Nenorėjom kabinti paveikslų, norėjome, kad sienos ir būtų paveikslai“, – paaiškina.
Taip pat daug dėmesio skyrė vonios kambariams. Jie taip pat priderinti prie kambarių, įrengti pagal tas pačias temas. Kiekvieni apartamentai turi atskirą tualetą, dušą, kriauklę. Visi patogumai.
Arvydas sako, kad visiškai nesvarbu, kuriame kambaryje svečias pageidauja apsistoti – kaina visur vienoda. Viena naktis žmogui – viso labo 15 eurų. Į šią kainą pusryčiai neįskaičiuoti. Tačiau atvykėliai gali naudotis viešbučio virtuve ir patys ką tik nori pasigaminti.
Nors „Oreivių užuovėja“ yra gamtoje, prie ežero ir viskas čia labiau vasariška – šeimininkai sako, kad svečiai atvyksta ištisus metus. Ypač mėgsta rudenį, nes netoli Vilniaus, labai gražioje vietoje. Dažniausiai žmonės nakvoja bent porą naktų, kad pilnai pajaustų viską, ką sukūrė Arvydas ir Danguolė.
Viešbučio kieme jie augina paukščius ir triušius. Taip pat įsirengė vietinį prūdelį, ten galima gaudyti žuvį. Kiek visko prigalvota – net sunku įvardinti. Ir sunku spėti su šeimininkų fantazijomis, jos vis nesibaigia, vis atsiranda kas nors naujo. Arvydas taip ir sako: „Pradėjome viską 2000-iais metais, o pabaigos nebus niekada. Nes pabaiga yra neįdomu, reikia nuolat tobulėti ir daryti geriau.“
Vis dažniau šį viešbutį renkasi didelės organizacijos ir įmonės savo suvažiavimams ir vakarėliams. Tam šeimininkai turi įrengę ne tik restoraną, bet ir specialią salę su scena ir baru. Arvydas skaičiuoja, kad iš viso pas juos su žmona vienu metu gali apsistoti 120 žmonių. Kai kuriomis vasaros naktimis taip ir būdavo.
Nors Lietuvoje šis viešbutis iki šiol nebuvo plačiai žinomas, užsieniečiai čia plaukia be jokios reklamos: apsistoja turistai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Azijos šalių, skandinavai, britai, vokiečiai. „Visi jie kartoja, kad niekur kitur tokio viešbučio nėra matę, todėl fotografuoja kiekvieną kampą“, – pasakoja Arvydas.
Jeigu ne dėl įdomaus patyrimo, tai dėl ypatingų nuotraukų šią vietą tikrai verta aplankyti. Vargu, ar kur nors kitur pasaulyje rasite kažką panašaus.