Garbaus amžiaus ukmergiškis Gediminas pasakojo gyvenantis pačiame miesto centre ir kasdien išeinantis pasivaikščioti. „Vaikštau ir po parką, ir po Vienuolyno gatvės pėsčiųjų alėją, matau, kad daug kas nuniokota“, – kalbėjo jis. Pasak jo, Vienuolyno gatvėje nė vieno suoliuko nėra sveiko – iš kiekvieno išlupta tai viena, tai kelios lentelės.
„Pilies parke – baisu žiūrėti, kas darosi. Tualetas buvo pradėtas ardyti. Suolai irgi aplupinėti. Liūdnas vaizdas – tiek lėšų įdėta, viskas veltui“, – apgailestavo vyras. Jo pastebėjimu, temstant vaikų žaidimų aikštelėje renkasi jaunimas, supasi ant jų svoriui nepritaikytų įrenginių, dėl to sugenda spyruoklės: „Gaila savo miesto – į ką būsim panašūs. Skauda širdį, kad viskas taip niokojama.“
Vyras priminė, kad viešųjų erdvių stebėjimui buvo įrengtos kameros. „Argi visuomenė čia gali padėti? Tik policija“, – sakė pašnekovas. Jo pastebėjimu, policijos nesimato – pravažiuoja per miestą mašina ir tuo baigiasi, o patruliuojančių pėsčiomis nesimato.
Mano, kad gyventojų pranešimai linija 112 nieko verti, nes kol atvažiuos policija, niokotojai pasišalins. Esą reikia rimtesnių priemonių, pavyzdžiui, pėsčiųjų patrulių, kuriems, pasak vyro, galėtų talkinti ir Šaulių organizacija – jos nariai galėtų gatvėse stebėti tvarką.
Gedimino pastebėjimu, problema tęsiasi ne vienus metus. Pats gana dažnai mato, kaip jaunimo būreliai vakarais „praskrenda“ per miestą, apsistoja tai vienur, tai kitur ir laužo įrenginius: „Jiems tvoros nėra – eina tiesiai.“
Rajono savivaldybės meras Darius Varnas sakė, kad po jo kreipimosi į visuomenę, per savaitę sulaukė iki dešimties pranešimų dėl nuniokoto turto. Tarp jų pasitaikė ir skundas dėl viešoje vietoje hamake miegančio neblaivaus asmens. Meras, nuvykęs į nurodytą vietą, paprašė jį iš hamako išlipti. Kiti pranešimai buvo apie sulaužytą, sudaužytą ar kitaip sugadintą turtą.
D. Varnas kalbėjo, kad kreipdamasis į visuomenę turėjo du tikslus. Pirmiausia, padrąsinti tuos, kurie vengia skambinti į liniją 112, nes fiksuojant įvykį šia linija prašoma nurodyti pranešančio asmens duomenis. O nemažai žmonių nori likti anonimais. Pranešdami apie niokojamą turtą tiesiogiai merui žmonės gali neteikti savo duomenų.
Meras taip pat sakė norįs pats dalyvauti, nustatant niokotojus. Dėl kamerų atsakė, kad jų užfiksuotas vaizdas ne visada leidžia atpažinti pažeidėją, jeigu pastarasis būna su kapišonu ar kitaip užsimaskavęs.
Pasiteiravus apie policijos patruliavimą, sakė, kad tokia galimybė yra svarstoma. Artimiausiame bendrame posėdyje su policijos komisariato pareigūnais aptars jų galimybes patruliuoti vakarais.
Apie ukmergiškio Gedimino siūlymą pasitelkti Šaulių organizaciją sakė, kad tai – gera idėja. „Iš pradžių bandysime vakarais prasieiti su už viešąją tvarką atsakingais savivaldybės darbuotojais“, – kalbėjo jis.
Meras darsyk pakartojo, kad planuoja ir pats vakarais dalyvauti patruliavime. Išsakė savo poziciją problemą pirmiausia spręsti ne baudomis, o bendravimu. Teigė norįs užmegzti tiesioginį kontaktą su jaunais žmonėmis, kurie taip elgiasi, paklausti, kodėl taip daro. Galbūt pavyks pasiūlyti alternatyvas, kur jie galėtų nukreipti savo energiją.
Paminėjo, kad nuniokotų objektų yra įvairiose rajono vietose – valčių nuleidimo vietose išardyti suoliukai, pakrantėje kažkam užkliuvo šiukšliadėžė, kitur – suolas. „Stengiamės, darome, kad būtų gražu, o kažkas gadina“, – kalbėjo meras. Anot jo, labiausiai gaila buvusiame kariniame miestelyje įrengiamo parko. „Nors objektas dar nebaigtas, jau išlaužytos vartų į aikštynus rankenos, spynos, tvoros segmentai, šiukšliadėžės ir suolai, net išsukinėti varžtai, prišiukšlinta. Trūksta žodžių. Labai gaila, kad vyksta tokie dalykai“, – sakė D. Varnas.
Ukmergės Vyčio 1002-osios šaulių kuopos vadas Linas Kavaliauskas sakė, kad pasiūlymo dėl patruliavimo iš visuomenės ar savivaldybės sulaukti tikėjosi. Net ir pačiam buvo kilusi tokia mintis. Tačiau akcentavo, kad problema nėra taip lengvai sprendžiama, todėl reikėtų detaliai aptarti veiksmus.
„Tokios priemonės, kaip uniformuotų patrulių patruliavimas, vaikštant su ginklais po du, yra drastiškos – įspraudžia visuomenę į sugriežtintą tvarką ir gąsdina. Per COVID-19 pandemiją, kai saugojome įvažiavimus į miestą, visuomenė susiskaldė. Patruliavimas įvestų drausmės, tačiau gal tai reikėtų daryti nepastebimai“, – dalijosi mintimis L. Kavaliauskas. Pasak jo, svarbu išsiaiškinti, kokie reikalingi resursai ir kada reikalingas patruliavimas. Šaulių organizacijos veikloje asmenys dalyvauja savanoriškais pagrindais, dieną negalėtų budėti, o vakarais – taip pat ne visada. O jaunimas galimai veikia ir dieną, ir vakare iki pat nakties, kol tėvai pakviečia grįžti namo.