„Kluone buvau sudėjęs vamzdžius. Gerai, kad jų man prireikė, – pasakoja Dainius. – Viename jų išgirdau krebždesį. Pamaniau, kad kokia žiurkė. Atsinešiau prožektorių, pašviečiau, o vamzdyje – didelės akys.“
Vamzdyje įsispraudusi lindėjo pelėda. Dainius atsargiai ją ištraukė, apžiūrėjo, paukštis, atrodo, nebuvo susižeidęs. Nunešęs į pirtį vyras leido jam paskraidyti. Pelėda lengvai sklandė nuo sijos ant sijos, tad tapo aišku, jog ji – sveika. Dainius išleido ją į laisvę.
Šešuolių girininkas, žinomas ornitologas Kęstutis Jarmalavičius sako, jog Dainiaus rankose laikomas sparnuotis – naminė pelėda – dažniausiai sutinkama pelėdų rūšis.
Nenustebo, kad ji apsilankė sodyboje, ypač jei sodyba yra prie miško ir joje yra senų medžių. Naminės pelėdos, pasak jo, noriai renkasi senus drevėtus medžius dienojimui, o jei aplinka tinkama – nėra trikdymo, pakanka maisto – ir perėjimui.
Šiuo metu, pasak ornitologo, jauni paukščiai ieško neužimtų teritorijų, nes tėvai ruošiasi tuoktuvėms. Jaunikliai turi apleisti tėvų namus ir kurti savus. „Tad gali būti, kad šis atklydėlis ieško sau naujų namų“, – spėja girininkas.
Pasak Kęstučio, pasitaiko, kad pelėdos įlenda į kaminus ir joms ne visada pavyksta pro ten pat išlįsti, tad žmonės pelėdas aptinka duonkepėse, židiniuose.
„Reikia nepamiršti, kad pelėda yra naudingas paukštis, kadangi reguliuoja pelinių graužikų gausą“, – dar priduria Kęstutis.
Lietuvoje gyvena 12 pelėdų rūšių. Be dažniausiai sutinkamos naminės, dar yra baltoji, laplandinė, uralinė, raiboji, balinė, žvirblinė pelėdos, lututė, pelėdikė bei apuokai – didysis ir mažasis.
Penkios šių pelėdų rūšys yra nykstančios, todėl yra saugomos – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Tai – didysis apuokas, balinė, žvirblinė pelėdos, pelėdikė ir lututė.
K.Jarmalavičius sako, jog Ukmergės regiono miškuose jis yra pastebėjęs trijų rūšių pelėdas – naminę, žvirblinę pelėdas ir mažąjį apuoką.