Žmogus tikina, kad jie atskrenda ne dešimtimis, o šimtais. Nutūpę ant tvoros, apdergia augalus, nukapoja obuolius ir kriaušes, net nulaužo jaunus medelius. O paskutine auka tapo naujai įrengta kiemo veja. Kovai iškapojo ją snapais, išdraskė, išrausė.
Į pasiūlymą įsiveisti šunį ar katiną Raimondas moja ranka. Sako, kad turi bent du šunis, bet sparnuočiai jų nebijo ir jokio dėmesio į juos nekreipia.
Atvirkščiai, augintinių vos nenudaigojo – vienas šuo buvo užspringęs sparnuočių atneštu kaulu.
Ukmergiškis pasakojo bandęs nuo sparnuočių gintis. Vienas būdų – speciali paukščius turinti atbaidyti baidyklė – didelis dirbtinis sparnuotis. Nusipirko ją ir pastatė kieme. Tačiau šią baidyklę kovai tiesiog sudraskė.
Žmogus sako visą dieną namie nebūnantis – dirba, tad nekviestų svečių palikto siautėjimo žymes randa grįžęs namo. Svarsto, kad juos atbaidytų šūviai, bet pagal įstatymus tai yra uždrausta.
Kaip gi tada kovoti, kokių būdų imtis, o gal valstybė turėtų kompensuoti, jei neleidžia šaudyti?
Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriuje paaiškino, kad dėl varnų ar kitų sparnuočių padarytos žalos kompensacijos tikrai nenumatytos. Ūkininkams žalos atlyginamos tik dėl vilkų nudaigotų gyvūnų. Tai – vyriausybės lėšomis finansuojama programa.
Jei žalos pridarė kanopiniai gyvūnai ar bebrai, ūkininkai kreipiasi į savivaldybę, o ši dėl žalos atlyginimo – į medžiotojų būrelius.
Gal ir nuo varninių paukščių antpuolių galėtų padėti medžiotojai?
Pasirodo – taip, jei dėl tokio jų antpuolio kreiptųsi kaimo gyventojas.
Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas-žuvininkas Arūnas Pračkaila pasakojo, kad kovus medžiotojams šaudyti leistina. Savo būrelio plote medžiotojai tokią medžioklę galėtų vykdyti pagal visas nustatytas taisykles. Tačiau, pasak pašnekovo, mūsų rajone jokia panaši varninių paukščių medžioklė niekuomet rengta nebuvo...
Visai kitokie reikalavimai yra mieste – čia medžiotojas net neturi teisės išsitraukti iš dėklo šautuvo, jau nekalbant apie šūvius.
Mūsų skaitytojo Raimondo skundu sparnuočiais pasidalijome ir su šalies ornitologais.
„Iš to, ką perskaičiau, panašu, kad ten lankosi mišrus kovų, varnų ir kuosų būrys, kas yra įprasta toms rūšims. Minimas šuo užspringo atneštu kaulu – o kaulus linkusios tampyti varnos“, – svarsto Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas Arūnas Čerkauskas.
Pasak jo, efektyviausia atbaidymo priemonė tokiu atveju – įvairūs judantys objektai. Yra parduodami ant ilgo virbo plevėsuojantys vanagų siluetai. „Kažkas panašaus minima, bet jei varninių būrys didelis, tokius siluetus bent kelis reikėtų naudoti. Kaip priedą galima leisti sakalo keleivio ar vištvanagio balso įrašus.
Šiuo metu varniniai su šiųmečiais jaunikliais klajoja įvairiose vietose. Vėstant orams, didelė tikimybė, kad jie pasitrauks į kitas vietas“, – sako Lietuvos ornitologų draugijos pirmininkas.
Pasak jo, kovų Lietuvoje per pastaruosius 40 metų sumažėjo daugiau kaip perpus, tad apeliuoja ir į žmonių toleranciją.