„Jei atvirai, nesitikėjau, kad situacija gali būti tokia bloga. Nesitikėjo ir aplinkosaugininkai pamatyti tokį vaizdą ir nebuvo pasiruošę vietoje oficialiai fiksuoti aplinkai keliamo pavojaus, tačiau jis akivaizdus.
Priešistorė tokia: čia veikė privati turgavietė, kurią iki 2015 m. eksploatavo dabar likviduojama įmonė. Pasibaigus sutarčiai, teismas nusprendė, kad vietoj turgavietės turi būti atkurtos nuosavybės teises į žemę, o sklypas grąžintas savininkams su visais statiniais. Tuomet, atkuriant nuosavybės teises, naujieji sklypo savininkai pateikė notaro patvirtintą įsipareigojimą statinius – geltonuosius kioskus – nukelti. Tačiau kioskai iki šiol stovi, o teritorija pavirto apleista landyne su krūvomis atliekų.“, – tvirtina vicemeras.
Įmonė, kuriai priklausė statiniai ir kuri turėjo juos nugriauti, yra likviduojama kaip nevykdanti veiklos, o sklypo savininkai nesiima tvarkyti savo nuosavybės, nes neturi tam jokio motyvo – tokio sąvartyno išvalymas kainuotų šešiaženklę sumą. Situaciją apsunkina ir tai, kad nedidelė dalis pastatų stovi ant valstybinės žemės, tad šioje dalyje esančių kioskų likvidavimu greičiausiai turės rūpintis ir Nacionalinė žemės tarnyba.
„Akivaizdu, kad šį sąvartyną būtina likviduoti nedelsiant, kol neįvyko kokia rimtesnė nelaimė. Todėl pirmiausia būtina pripažinti teritoriją keliančia aplinkosauginę bei priešgaisrinę grėsmę. Tą pažadėjo padaryti kolegos iš atsakingų institucijų. Akivaizdūs čia ir miesto atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimai, už ką bus taikoma administracinė atsakomybė. Taip pat svarstysime už sklypo nepriežiūrą taikyti maksimalų NT mokesčio dydį. Kitaip tariant, darysime viską, kad privataus sklypo savininkai savarankiškai likviduotų šį sąvartyną.
Jei tai nepadės, neatmestina, kad reikės kreiptis į teismą dėl leidimo likviduoti sąvartyną viešaisiais pinigais, vėliau kaštus išieškant iš sklypo savininkų“, – rašo Valdas Benkunskas.