Kaip ir visoje Vakarų Europoje, ypatingai pilnavertę paslaugų paletę jaučia gyvenantys ir dirbantys centrinėje miesto dalyje. Įdomu tai, kad savotišką paslaugą tam atliko ir sovietinis paveldas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Vilniaus specifika – daugybė netipiškos miesto centrams paskirties erdvių Naujamiesčio, Paupio, Užupio rajonuose. Tai – buvusios gamyklos, automobilių ūkio parkai ar sandėlių teritorijos, kurių veikla miesto centre tapo nepatogi, neracionali, kai kuriais atvejais – tiesiog buvo apleista. Tačiau dabar šis paveldas virsta naujomis, funkcionaliomis teritorijomis, siūlančiomis gyventojams ir verslams naujas galimybes ir visiškai naują kokybės lygį“, – teigia vienos didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, darbui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ turto valdymo direktorius Linas Savickas.
Anot jo, tokia miesto centrinių teritorijų transformacija ypatingai turėtų džiuginti smulkaus verslo atstovus, kuriems anksčiau stigo kokybiškų, šiuolaikiškus reikalavimus atitinkančių patalpų.
Naujos galimybės
Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Domas Jagminas pažymi, kad komercinių patalpų nuomininkams vienas svarbesnių kriterijų – patalpų autonomiškumas: galimybė prisitaikyti jas pagal savo poreikius. Tačiau būtent šio kriterijaus įgyvendinimas miesto centre – problematiškas.
„Įmonės, besikuriančios senesnės statybos patalpose, nuolat susiduria net su tokiomis proziškomis problemomis, kaip vietos kondicionavimo sistemai įrengti trūkumas. Senuose Senamiesčio pastatuose patalpos dažnai neturi reikiamų inžinerinių ir techninių sprendimų. Jei visų šių problemų padeda išvengti vystytojas, patalpos įgyja didelį konkurencinį pranašumą“, – atskleidžia D. Jagminas.
Kaip ir butų pirkėjams, vienas svarbiausių kriterijų smulkių paslaugų verslų savininkams yra patalpų vieta.
„Auksinė taisyklė, kad viskas prasideda nuo vietos, galioja ir komercinėms patalpoms, kurioms lokacija šalia žmonių srautų gali tapti viena svarbiausių verslo sėkmės priežasčių. Be to, svarbi ir aplinka – jeigu netoliese yra ir kitų traukos taškų – populiarių kavinių, parduotuvių ar laisvalaikio praleidimo vietų, tuomet visiems suveikia sinergijos efektas“, – pasakoja L. Savickas.
Todėl, D. Jagmino teigimu, svarbi vystytojo vizija, kaip jis mato, kokios produktų ar paslaugų įmonės galėtų veikti šalia viena kitos, koks būtų jų santykis, kokie lankytojai.
„Veiklos turi viena kitai generuoti srautą. Vienai kavinei ar krautuvėlei išsilaikyti gerokai sunkiau nei kelioms, veikiančioms šalia viena kitos. Kavinė, sūrio parduotuvė, kepyklėlė – visos jos veikdamos kartu generuoja viena kitai lankytojų srautus. Tai įvertina ir patalpas besirenkantis smulkusis verslas, ir naujai statomuose kvartaluose apsigyvenantys naujakuriai. Be to, būtent nišinės vaisių, duonos ar mėsos gaminių, gurmaniškų ir ekologiškų produktų parduotuvėlės sudaro didelę dalį Europos miestų senamiesčiuose įsikūrusių prekybos vietų. Ši tendencija gana sparčiai ateina ir į Lietuvą“, – pastebi D. Jagminas.
„Miesto mieste“ efektas
L. Savicko teigimu, smulkių verslų sinergijos poveikis ypatingai išryškėjo pastaraisiais metais, nekilnojamojo turto vystytojams ėmus plėtoti ištisus kvartalus ar rajonus, juos paverčiant pilnaverte gyvenimui erdve, kurioje nedideliu atstumu vienas nuo kito įsikuria gyventojai, įmonės, kavinės, parduotuvėlės, kasdienių paslaugų teikėjai.
„Mes šį reiškinį vadiname „Miesto mieste“ efektu, kai greta gyvenamųjų ir darbo patalpų įsikūrusios kokybiškos smulkiosios paslaugos užsitikrina pastovių ir lojalių klientų srautus. Vilniuje vienos funkcijos rajonai, kuriuose tik dirbama ar tik gyvenama pamažu tampa užmarštimi. Jų vietą perima sumažintos viso miesto kopijos – daugiafunkciniai kvartalai, kuriuose veiksmas verda nuolatos. Vienas ryškiausių šios koncepcijos pavyzdžių – „Darnu Group“ plėtojamas „Paupio“ rajonas. Buvusi apleista teritorija virsta šiuolaikiška urbanistine erdve, kurioje kartu su gyventojais įsikurs verslo centras, sporto klubas, kino teatras, vaistinė, parduotuvės, restoranai, daugybė smulkių verslų ir šiuolaikiškos koncepcijos turgus“, – pavyzdžiu iliustruoja L. Savickas.
D. Jagminas priduria, kad nedideliam nišiniam restoranui nebūtina turėti labai gerai matomos vietos – už jį kalba kokybė ir lankytojų rekomendacijos, dėl kurių žmonės gali atvažiuoti ir iš kito mikrorajono ar net miesto.
„Tokiu atveju didesnę reikšmę turi kokybiniai patalpų kriterijai – išplanavimas, inžinerinės sistemos, komunikacijos. Pastebėjome, kad Vilniuje vis aktualesnė ir terasos įrengimo galimybė“, – atskleidžia D. Jagminas.
Kiti dažniausi smulkių paslaugų verslų – kepyklėlių, užkandinių, gėlių ar grožio salonų – techniniai reikalavimai: aukštos lubos ir dideli vitrininiai langai, įleidžiantys į patalpas kuo daugiau šviesos, pastebi D. Jagminas.
„Ir, suprantama, visi atributai, padedantys pritraukti turistų srautus. Architektūra, paminklai, pasivaikščiojimo takai, jaukūs parkai, šiuolaikiški turgūs – laimei, šių dienų Vilniaus senamiestis gali pasigirti visais jais“, – sako L. Savickas.