Į publikaciją sureagavo UAB „Eika“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė. Ji pakomentavo susidariusią situaciją:
„Apgailestaujame, kad žiniasklaidoje paskubama diskutuoti neįsigilinus į situaciją, o remiamasi vienpusiška nekorektiška informacija ir taip yra klaidinama visuomenė, daroma žala įmonės reputacijai. Atkreipiame dėmesį, kad minimoje situacijoje yra skundžiamas projekto architektų konkursinis darbas, o ne projektas. Projektas, kuris buvo derinamas su savivaldybe ir gautas statybos leidimas ir šiuo metu pagal jį vykdomi darbai, jokių priekaištų nebuvo.
Normali praktika, kad konkursiniai darbai skiriasi nuo galutinio projekto, kuris jau privalo atitikti visus reglamentus ir reikalavimus. Konkursiniame darbe kai kurios pastatų dalys (pasažo stogas) buvo iškilusios aukščiau nei leidžiama pagal detalųjį planą, bet rengiant projektinius pasiūlymus buvo pažemintos ir neatitikimo neliko.
Galutinis projektas buvo viešinamas pagal visus reikalavimus, visi reikiami duomenys buvo nurodyti korektiškai.“
Anksčiau rašyta apie gyventojų įtarimus:
„Šešių aukštų kompleksas suprojektuotas tokio aukščio, kaip gretimi penkių aukštų pastatai, todėl vizualiai neviršija reikiamos altitudės. Tokiu būdu galimai apgaulingai manipuliuojant duomenimis, pastatų aukštis padidintas 2 metrais, viso komplekso plotas - šeštadaliu. Baigiant statybos darbus, plika akimi matosi iš gretimų pastatų išsikišusį komplekso aukštą. Tokiu būdu kultūriškai ir istoriškai jautrioje vietoje sostinės vietoje dirbtinai sukuriamas svetimkūnis“, -- sako daugiabučio namo Gedimino pr. 46 ir 48 savininkų bendrijos valdybos narys Artūras Saladžius.
Pasak jo iš projekto išklotinių matyti, kad architektai nuo visų privalomų išklotinių galimai „nutrynė“ aplinkinių pastatų altitudes, nurodant tik projektuojamų pastatų aukštį. Manoma, kad tai buvo atlikta tam, kad pagal numatytus detaliojo plano sprendinius, į erdvę įsikomponuotų architektų pasiūlytas pastatas ir jo perimetrai. Be kita ko, kyla pagrįsti įtarimai, kad tokie veiksmai buvo atlikti sąmoningai - sukuriant iliuziją, jog jau suprojektuotų pastatų aukštis neviršija detaliajame plane numatyto aukštingumo ir tinkamai įsilieja į esamą kontekstą.
Gretimų namų bendrija „Live Square“ statybos planavimo ir darbų pažeidimus pastebėjo praėjusiais metais. Apie trūkstamus dokumentus, kylančius neaiškumus dėl projekto, planuojamus atstumus tarp pastatų buvo nuolat informuojama kompleksą statantis įmonė „Eika“. Gyventojai nuolat prašė statybą vykdančios įmonės „Eika“ supažinti su detaliu pastatų projektu, tačiau statytojai nuolat vengė bendradarbiauti su kaimynais, visos statybos laikotarpiu išsisukinėjo nuo konkrečių atsakymų.
Rimtų įtarimų keliančios projektavimo aplinkybės galėjo padėti pastatyti teisės aktų reikalavimus pažeidžiantį pastatą, kuris statomas nesilaikant teisės aktuose numatyto privalomo 3 metrų atstumo nuo gretimų pastatų. Statomas pastatas labai pakeistas, lyginant su projektavimo konkursui pateiktomis vizualizacijomis - įrengta papildoma konsolė, užgožianti kaimyninį pastatą.
Pagal Lietuvos architektų rūmų patvirtintą Etikos kodeksą, architektai savo darbe privalo veikti sąžiningai bei vengti situacijų sudarančių prielaidas manyti, kad dokumentai, tame tarpe ir projektavimo dokumentai, buvo parengti remiantis klaidinga informacija bei suklastotais duomenimis.
Šiuo atveju paaiškėjo, kad galimai dokumentus klastojo pats LAR profesinės etikos tarybos pirmininkas Tauras Paulauskas, o trys iš septynių tarybos narių dirba toje pačioje įmonėje, kaip ir pirmininkas - UAB „Unitectus“, kurios rengtame projekte aptikti, kaip įtariama, klaidingi duomenys.
Lietuvos architektų rūmų Architektų profesinio atestavimo komisija yra sustabdžiusi ar panaikinusi kvalifikacijos atestatus architektams, padariusiems daug mažesnius pažeidimus. Pasak A. Saladžiaus, gyventojai akylai stebės, kaip su pateikta informacija apie galimus duomenų klastojimus elgsis kodekso pažeidimais įtariamas pats etikos komisijos pirmininkas.
„Mūsų gyventojų bendrija sieks, kad klaidingais duomenimis parengtas projektas būtų panaikintas, o statybai vadovaujančiam architektui būtų panaikintas atestatas, jis pats nušalintas nuo statybos priežiūros“, -- sako gyventojų atstovas A. Saladžius.
„Live Square“ komplekse turi įsikurti garsaus pasaulinio tinklo „Hilton“ viešbutis. „Šiuo atveju prisidengiant šio tarptautinio prekės ženklo svarba Vilniaus miestui paminami Lietuvos teisės aktai, gyventojų interesai, profesinė architektų etika. Ar prekės ženklo svarba miestui pateisina tokius metodus? Manome, kad ne. Įstatymai turi būti lygūs visiems, todėl mes siekiame ir sieksime, kad statybų vystytojai laikytųsi įstatymų, o pažeidimus padarę asmenys atsakytų už savo veiksmus“, -- įsitikinęs gyventojų atstovas A. Saladžius.