Atsirasiantis paviljonas skirtas naujausiam Lietuvos nacionalinio muziejaus projektui „Vilnius prieš 200 metų“. Įprastai ypač daug dėmesio ne tik parodų turiniui, bet ir architektūrai skiriantis muziejus šį kartą pasirinko naują formatą – ne tik išeiti iš tradicinių muziejaus erdvių, bet ir įsilieti į miesto audinį, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Lietuvos nacionalinis muziejus nuolat ieško naujų būtų užmegzti glaudų ryšį su lankytojais. Šį kartą pasirinkome išeiti už muziejus ribų ir sutikti lankytojus vienoje iš viešųjų miestų erdvių. Tikimės, kad laikinojo statinio architektūra padės dialogui tarp eksponatų ir jų istorijų bei lankytojų. Paviljone pristatysime išskirtinį muziejaus tyrimą apie XIX a. Vilnių bei jo rezultatą – atkurtą to laiko Vilniaus maketą. Kurdami šią ekspoziciją miesto viešoje erdvėje norime pakviesti lankytoją ne tik susipažinti su pristatoma medžiaga, bet ir savaip ją interpretuoti, diskutuoti – sukurti savitą tyrimų lauką“, – pasakoja muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Jau netrukus iškilsiančios ekspozicijos architektūrinį projektą parengė architektai Dalia Puodžiūtė Seniūnienė ir Julius Seniūnas. Jų architektūrinė idėja „Atlasas“ laimėjo atvirajame konkurse, kurį prieš metus surengė Lietuvos nacionalinis muziejus ir Architektūros fondas.
Anot muziejaus architektės, vienos iš projekto organizatorių Sandros Šlepikaitės, atvirojo architektūrinio konkurso kelias pasiteisino. Pasiūlytasis architektūrinis paviljono sprendimas jau pats savaime yra šiuolaikinė projekto apie Vilniaus miestą interpretacija: „Projekte pristatydami XIX a. Vilnių kalbame ne tik apie urbanistinį audinį, bet ir apie žmones. Miestas yra apie santykius tarp šių dalykų, todėl architektai pasiūlė neįprastą paviljono struktūrą – tai nėra vienas statinys, o veikiau demokratiška erdvė, sudaryta iš skirtingų objektų, kuriuos tarpusavyje jungia viena tyrimo tema ir per skirtingas veiklas kuriami nauji ryšiai. Paviljonas veikia kaip tinklas, kuriame skirtingus objektus ir erdves galima naudoti pagal poreikį; tai – ne tik paviljonas mieste, bet ir miestas paviljone“.
Laikinosios ekspozicijos įrengimo darbai prasidės ankstyvą gegužės 4 d. rytą – į skverą bus atgabentos ekspozicijos sudedamosios dalys, o teritorija, kurioje vyks darbai, bus aptverta (paliekant patogų praėjimą pėstiesiems).
Ko tikėtis vilniečiui ir miesto svečiui?
Ekspoziciją skvere prieš Lietuvos nacionalinio muziejaus Naująjį arsenalą sudarys 16 laikinų architektūrinių objektų, turinčių skirtingą paskirtį.
„Mums buvo svarbu, kad ekspozicija ir jos architektūriniai elementai praturtintų vilniečių ir miesto svečių pamėgtą erdvę nauja informacija, kokybiška architektūra ir dinamiškomis paskirtimis. Svarbiausias objektas paviljone – amfiteatras, kuriame bus eksponuojamas iš brėžinių atkurtas XIX a. Vilniaus maketas. Visa ekspozicija aplink jį pamažu peraugs į atvirą tinklą, aprėpiantį skirtingus Gedimino kalno papėdės elementus bei įtraukiantį miestiečius ir miesto svečius“, – sako architektai Dalia Puodžiūtė Seniūnienė ir Julius Seniūnas.
Paviljone lankytojai ir praeiviai taip pat ras uždengtą erdvę renginiams ir edukacijoms, erdvę su lauko baldais laisvalaikiui: čia galės vykti skaitymai, diskusijos, piknikai, žaidimai. Vieną skvero takų sankirtą paženklins rotonda. Joje bus eksponuojamas XIX a. Vilniaus planas ir rašytiniuose šaltiniuose įregistruota informacija apie to meto Vilniaus pastatų savininkus, jų profesijas. Ekspoziciniuose stenduose bus galima išvysti XIX a. Vilniaus panoramas, sukurtas remiantis projekto medžiaga.
Visa ekspozicija, išskyrus amfiteatrą su maketu, bus laisvai prieinama visą parą. Paviljonas, suformuotas iš įvairaus mastelio objektų, kvies dialogui – kiekvieną savaitę čia vyks nemokami renginiai, edukacijos, bus organizuojamos ekskursijos po miestą.
Šis projektas ir šiemet minimas Vilniaus 700 metų jubiliejus – puiki proga visiems vilniečiams ir miesto svečiams atgaivinti ryšį su šiuo miestu. Paviljono patirtis bus visapusiškai pritaikyta ir užsieniečiams, kuriuos visų pirma turėtų nustebinti skirtumai tarp Vilniaus dabar ir prieš 200 metų.