„Strumilos sodai – tai dalis stoties rajono transformacijos. Vilniuje stoties erdvė neatitinka sostinės veido ir jos gyvenimo būdo, todėl joje būtini pokyčiai. Šioje teritorijoje atsiras ir naujų žaliųjų erdvių – Šv. Stepono skveras, tarp Liepkalnio ir Pelesos gatvių – Šviesos skveras, o prie autobusų stoties – Strumilos sodai“, – vardino Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
Valstybinės žemės sklypas yra tarp daugiabučių gyvenamųjų namų, pietinėje pusėje ribojasi su Vilniaus autobusų stotimi. Teritorijos pakraščiuose auga medžiai, o viduryje žalioji zona okupuota automobilių. „Centrinėje miesto dalyje gyventojams tikrai trūksta jaukių netoli namų esančių žaliųjų plotų. Čia pailsėti ir palaukti savo autobuso ar traukinio galės ir keleiviai“, – pastebi Akvilė Myško-Žvinienė, Vilniaus miesto architektūros poskyrio vedėja.
Strumilos sodai mena XIX a. 1811 metais šioje vietoje botanikas ir mokslinės sodininkystės pradininkas Lietuvoje Juozapas Strumila įveisė didelį sodą. Tai buvo šio mokslininko bandymų poligonas. Sode buvo auginama įvairių rūšių ir veislių augalai, išbandomi nauji agrotechnikos metodai. Strumilos sode taip pat darbavosi Juozapas Varševičius, žymus botanikas atradęs apie 300 naujų orchidėjų rūšių.
XX a. pradžioje ilgi Rūdininkų priemiesčio kvartalai suskaidomi nutiesiant V. Šopeno gatvę. Iš žemėlapių išnyksta ir Strumilos sodai, o Strumilos gatvė įgauna Sodų gatvės pavadinimą.
