Spalio mėnesį AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradeda šilumos tinklų ir šilumos vartotojų pastatuose įrengtų pašildymo įrenginių sandarumo patikrą, panaudojant specialų dažiklį – tai leidžia lengviau identifikuoti šilumos tinklų ir šildymo sistemų spragas ir jas operatyviai pašalinti. Gyventojai, pastebėję, jog jų pastate karštas vanduo „pažaliavo“ turi apie tai pranešti namo administratoriui ir VŠT.
Didžiausias Lietuvoje centralizuotos šilumos tiekėjas VŠT jau paruošė miesto vamzdynų sistemas šildymo sezonui, o spalio viduryje pradeda šilumos tinklų ir šilumos vartotojų pastatuose įrengtų pašildymo įrenginių sandarumo patikrą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Jeigu gyventojai pastebės, kad namuose iš karšto vandens čiaupo teka žalios spalvos vanduo – akivaizdu, kad pastate įrengtas šilumokaitis yra nesandarus. Tai reiškia, kad per šilumokaitį į pastato karšto vandens vamzdyną patenka termofikacinis vanduo. Nuo šilumokaičio priklauso, kaip pastate paskirstoma šiluma ir kaip efektyviai ji naudojama – tai lemia ir gyventojų komforto sąlygas, ir sąnaudas šildymui. Už pastatų vidaus sistemas atsakingi jų valdytojai ar administratoriai, todėl pastebėję žalią vandenį gyventojai turi juos nedelsiant informuoti. Būtume dėkingi, jeigu ir patys prižiūrėtojai iki šios patikros žaliu vandeniu pasitikrintų šilumos punktų šildymo ir karšto vandens šilumokaičių sandarumą“, - sako VŠT Perdavimo tinklo departamento direktorius Algimantas Sadauskas
Šiems patikrinimams VŠT naudoja Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos patvirtintą specialų vandens dažiklį fluoresceiną – jis saugus sveikatai. Pasak A. Sadausko, šie dažai yra nekenksmingi.
„Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ilgaamžiškumą, avarijų rizikos sumažinimą ir ekonomiškumą yra termofikacinio vandens kokybė. Vanduo yra išvalomas parenkant pagal jo cheminę sudėtį tinkamas paruošimo technologijas bei įrangą – tai leidžia net 15 kartų sumažinti vandenyje susidarančių nuosėdų ir atliekų kiekį ir taip apsaugoti jautrią šildymo sistemų įrangą nuo korozijos. Vis dėlto žaliai „nuspalvinto“ vandens nerekomenduojame gerti, naudoti maisto ruošimui, skalbimui ar juo praustis“, – pasakoja A.Sadauskas.
Prašo gyventojų pagalbos
Nesandarūs šilumokaičiai pastatuose ne tik blogina konkrečių namų gyventojų komforto sąlygas ir didina šildymo sąnaudas, bet ir didina VŠT nuostolius centralizuotai tiekiamos šilumos tinkle. Tokie nuostoliai lemia ir bendrą šildymo kainą vilniečiams, todėl VŠT siekia kaip galima tiksliau identifikuoti šių praradimų priežastis ir imtis visų įmanomų priemonių, kad jos būtų pašalintos.
„Labai prašome gyventojų pagalbos – kad apie žalią vandenį savo name praneštų ne tik pastato administratoriui, bet informuotų ir mūsų klientų aptarnavimo centrą telefonu 19118. Taip pat, kad praneštų, jeigu pastebės žalią vandenį naudojamą ne tik buityje, bet ir lauke, gatvėje ar kitose vietose. Gyventojų solidarumas mums padės efektyviau ir greičiau likviduoti sistemos defektus ir pigiau teikti kokybišką šildymo paslaugą vilniečiams“, – sako VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.
Šildymui gali sutaupyti iki 25 proc.
VŠT atstovai mano, jog didžiausia tikimybė, kad žalią vandenį bėgant iš karšto vandens čiaupo pastebės nerenovuotų pastatų gyventojai. Nerenovuoti šilumos punktai Vilniuje dar yra 549 pastatuose, o daugiausia jų - miegamuosiuose rajonuose.
Tokiuose daugiabučiuose vien įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas galima sutaupyti 15-25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Tai vadinama mažąja renovacija, kurią valstybė finansuoja 30 procentų – gyventojai kasmet gali teikti paraiškas paramai „Būsto energijos taupymo agentūrai“ iki kitų metų vasario 1 d.
„Dėl nusidėvėjusio šilumos punkto ir pasenusių technologijų šiluma daugiabučiuose ne tik iššvaistoma, bet ir netolygiai paskirstoma, todėl dalis butų šąla, juose atsiranda pelėsis, o kita dalis butų yra perkaitinami. Be to, dalyje namų šilumos punktai ir sistemos nesaugūs – yra didelė sunkiai likviduojamų avarijų rizika, todėl labai rekomenduojame gyventojams apsvarstyti mažosios renovacijos galimybę, kuriai valstybė pratęsė finansavimą“, – pasakoja L.Jakubauskas.
Mažoji renovacija ypač aktuali gyventojams, kurie šiuo metu neturi galimybių investuoti į pilną kompleksinę daugiabučio renovaciją arba, pavyzdžiui, namas yra senamiesčio zonoje, kur dalies namų kompleksinė renovacija apskritai negalima. Namo šilumos punkto modernizavimas užtrunka apie tris mėnesius, o kaina siekia 8-12 tūkst. eurų.