Pastaruosius sprendimus trečiadienį patvirtino Vilniaus miesto taryba.
Subačiaus gatvės aikštelei suteiktas XVIII a. architekto vardas. J. K. Glaubicas buvo vėlyvojo baroko, rokoko atstovas, žymiausias Vilniaus baroko mokyklos kūrėjas.
Iš jo vardu pavadintos aikštės matosi ne vienas garsaus architekto darbas – pagal jo projektus Vilniuje buvo perstatytos bei rekonstruotos Šv. Kotrynos, evangelikų liuteronų, Viešpaties Dangun Žengimo bei Šv. Jonų bažnyčios, miesto rotušė ir Šventosios Dvasios cerkvė.
Pilaitėje – Mažosios Lietuvos skveras
Tuo metu Pilaitėje tarp I. Simonaitytės ir M. Jankaus gatvių baigiamas įrengti naujas skveras. Siūlymui pavadinti jį Mažosios Lietuvos vardu pritarė ir vietos bendruomenė.
Kaip nurodo savivaldybė, viešosios erdvės projektas buvo parengtas laikantis Mažosios Lietuvos tematikos – pagrindiniai skvero architektūrinės idėjos įkvėpimo šaltiniai buvo bendri Pilaitės ir Mažosios Lietuvos bruožai. Todėl ir naujai įrengto skvero kraštovaizdžio elementuose atsispindi Mažosios Lietuvos simboliai – supilta smėlio kopa, lygios pievos, vingiuoti takeliai, pušys, pakelėje augančios smilgos.
Mažosios Lietuvos pavadinimas Pilaitėje nėra atsitiktinis – šio mikrorajono gatvių pavadinimai siejasi su minėtu regionu (pavyzdžiui, Vydūno, M. Mažvydo, I. Kanto, Karaliaučiaus, Tolminkiemio, Įsruties gatvės).
Antakalnyje įamžintas dar vienas Sapiega, Žvėryne – S. Kairys
Antakalnyje esanti nedidelė viešoji erdvė pavadinta Kazimiero Nestoro Sapiegos vardu. Nedidelės, 23 arų ploto, teritorijos Kuosų gatvėje įrengimą inicijavo gretimame sklype gyvenamųjų namų projektą įgyvendinanti bendrovė „Sapiegos apartamentai“. Skvere buvo nutiesti pasivaikščiojimo takai, įrengtas apšvietimas, mediniai suolai, gultai, šachmatų stalai. K. N. Sapiegos vardas pasirinktas dėl lokacijos – greta skvero yra Sapiegų rūmų kompleksas, erdvė ribojasi su L. Sapiegos gatve.
K. N. Sapiega buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikas, aktyviai dalyvavęs šalies valdyme, pasižymėjęs karininkas, būdamas artilerijos kapitonu aktyviai dalyvavo 1794 m. sukilime.
Tuo metu savivaldybės tarybos sprendimu, Žvėryne, Birutės gatvėje esanti viešoji erdvė prie Vingio parko tilto pavadinta Vasario 16-osios akto signataro Stepono Kairio skveru.
Vienas iš socialdemokratų partijos lyderių, pirmininkavęs Didžiajam Vilniaus Seimui, tarpukariu aktyviai dalyvavęs politinėje veikloje. Antrojo pasaulinio karo metais S. Kairys su antrąja žmona Ona Kairiene glaudė žydų mergaitę iš Vilniaus geto. Dėl šios veiklos jiems po mirties, 2005 metais, buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolių titulas.