„Lietuvių skalikas“
Adresas: Barboros Radvilaitės g. 6A
Rasite maršrute Vilnius vaikams
2015 metais Gedimino kalno papėdėje atidengta skulptūrinė kompozicija lietuvių skalikams. Tai viena seniausių medžioklinių šunų veislių, vienintelė išvesta Lietuvoje. Čia puikuojasi lietuvių skalikų kalytė, patinas ir šios poros jauniklis. Skulptūros autoriai – Rimantas Keturka ir Feliksas Volčakas, eskizo autorius – Romualdas Kvintas.
Meškiukai
Adresas: Geidimino pr. 2
Rasite maršrute Vilnius vaikams
Šiems meškiukams – daugiau nei šimtas metų! Jie buvo saldumynų parduotuvės, kuri šiame pastate veikė iki pirmojo pasaulinio karo, puošmena. Savo gaminius parduotuvei tiekė tuo metu labai garsus Vilniaus šokolado ir saldainių fabrikas „Viktorija“. Nors pastatas kartu su meškiukų figūromis perdažytas šviesiai pilka spalva, atidarius parduotuvę 1908 metais jos turėjo būti rudos – šokoladinės spalvos.
Katinas
Adresas: Jurgos skveras Aguonų gatvėje
Rasite maršrute Stotis
Nuo 1997 m. iki savo mirties 2007 m. netoli esančiame Aguonų g. 15 name gyveno rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Tuščią aikštelę šalia jos namų 2008 m. nuspręsta pavadinti Jurgos skveru, o dar po metų skulptorė Ksenija Jaroševaitė pastatė skulptūrą „Katinas“. Vaizduoti šį gyvūną nuspręsta todėl, kad katinas pasirodydavo beveik kiekviename rašytojos kūrinyje, be to, ji pati turėjo augintinę, vardu Lūšis. K. Jaroševaitė specialiai pavaizdavo katiną mielą, minkštų formų, net šiek tiek komišką norėdama, kad jis skverui suteiktų jaukumo. Akmuo, iš kurio pagamintas kūrinys, – lietuviškas. Jis buvo rastas buvusiame Arvydiškių karjere prie Kurtuvėnų.
Užupio katinas
Adresas: Polocko g. 2
Rasite eidami maršrutu Užupis
Visai neseniai, šį rugpjūtį Vilnių papuošė dar viena katino skulptūra. Ji, anot autorių, naikina baimės jausmą, vos pakasius auskarotą katino ausį. Juvelyrės Viktorijos Orkinės iniciatyva, linksmą katino skulptūrą sukūrė menininkas Jonas Gelčys. Ją rasti galima ant adresu Polocko g. 2 esančio namo tvoros.
„Rytas“
Adresas: Šalia Architektų g. 152
Rasite maršrute Lazdynai
Nors raitelio ant žirgo motyvas gana dažnas skulptūrose Lietuvoje, norisi išskirti šį itin elegantišką žirgą su tokiu pat raiteliu jojančiu per…Lazdynų mikrorajoną. 1975 metais atidengta Gedimino Karaliaus skulptūra tuo metu stovėjo beveik tiesiai ant žemės ir buvo dažnai niokojama vandalų, todėl vėliau nuspręsta ją pakelti ant aukštos pakylos.
Dobermanės skulptūra
Adresas: Gedimino prospektas 32A
Garsioji bronzinė dobermanė šiandien yra tikras Gedimino prospekto simbolis, tačiau ne visi žino, kad tai – jau trečioji šios skulptūros versija. Pirmosios skulptūros istorija nusikelia į 1994 metus. Tada sukurta dobermanė buvo Svajūno Kižio diplominis darbas, kurį pats skulptorius pasiūlė pastatyti prie parduotuvės Gedimino prospekte, tačiau po kelerių metų ją pavogė. 2007 metais dobermanės skulptūrą toje pačioje prospekto vietoje veikusios optikos savininko užsakymu pastatė skulptorius Eimantas Ludavičius, bet optikai užsidarius savininkas išsivežė ir jos sargę. Laimei, skulptorius turėjo išsaugojęs skulptūros formą ir galėjo ją atkurti, tad dobermanės nosį vėl glosto praeiviai, stabtelėję prie šalia esančios pėsčiųjų perėjos.
Skulptūra „Medeinė“
Adresas: M. Antokolskio g. 6
Medeinė – lietuvių miškų ir medžioklės deivė. Būtent jai ir sukurta ši bronzinė skulptūra, vaizduojanti deivę ant lietuviško miško valdovės – meškos. Viename iš Stiklo kvartalo kiemelių šis skulptoriaus Mariaus Grušo darbas pastatytas 1988 metais.
Alumnato drambliukai
Adresas: Universiteto g. 4
Rasite maršrute Vilnius vaikams
Universiteto gatvėje esančiame Alumnato kieme stovi balti drambliukai ant nugaros laikantys šachmatų lentą. Prieš kelis dešimtmečius gretimame pastate veikusio šachmatininkų klubo užsakymu ją sukūrė skulptorius Vytenis Jankūnas.
„Žiogas – autoportretas“
Adresas: Konstitucijos pr. 23
Rasite eidami maršrutu Šnipiškės
Keliaujant Konstitucijos prospektu sunku nepastebėti milžiniško žiogo ant vieno pastato sienos. Šis vabzdys žmogaus veidu – Algio Griškevičiaus skulptūra. Anot skulptoriaus, Vilniui trūko žaismingesnių akcentų, todėl skulptūrą sukūrė būtent tokią. A. Griškevičius sako, jog gyvas žiogas, trumpam nutūpdamas šalia žmogaus, turi ypatingą gebėjimą atkreipti į save dėmesį, stebinti, tad tikisi, jog panašų efektą sukurs ir ant pastato sienos „nutūpęs“ jo „Žiogas“.
„Ožka ant akmens“
Adresas: Šalia Vilkpėdės ligoninės, Vilkpėdės g. 3
Ant kalvos, šalia Vilkpėdės ligoninės 2015 metais atidengta ožką ant akmens vaizduojanti skulptūra buvo sukurta remiantis legenda apie Vilkpėdės atsiradimą. Istorinis Vilkpėdės kaimas, šiandien – Vilniaus miesto dalis– kūrėsi prie švento akmens su vilko pėda. Apie 1937 m. jis buvo suskaldytas ir panaudotas gatvės grindiniui. Liko vardas ir legenda: ožką persekiojantis vilkas užšokęs ant akmens, o gaidžiui užgiedojus pasprukęs. Kęstučio Musteikio skulptūrinėje kompozicijoje iškaltą legendą galima rasti ir ant akmens, esančio po juodos ožkytės kanopomis.
„Giesmė“
Adresas: Viršuliškių g. 34
Viršuliškių mikrorajoną puošią Vladimiro Kančiausko skulptūra, geriau žinoma kaip Viršuliškų gaidys. Čia rajoną žadinantis paukštis pirmą kartą atsidūrė 1990 – iais, o 2000 metais buvo restauruotas ir užkeltas ant naujo pjedestalo.
„Miegantis liūtas“
Adresas: Vingio parko karių kapinėse
Miegantis liūtas saugo karių kapines Vingio parke. Pirmojo pasaulinio karo metu čia buvo palaidoti žuvę vokiečių kariai. Taiką ir ramybę simbolizuojantis liūtas pagal profesoriaus Georgo Graseggerio projektą pastatytas 1917 metais, tačiau po Antrojo pasaulinio karo kapinės buvo sulygintos su žeme, jų vietoje įrengti atrakcionai, o liūtas užkastas po žeme. 2001 metais vykusios rekonstrukcijos metu suskilusi liūto skulptūra buvo atsitiktinai atrasta, restauruota ir perketa į dabartinę savo vietą.
„Karelijos gegutė“
Adresas: Skveras prie L. Asanavičiūtės ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirtos
Šis plieno ir akmens paukštis – suomių dovana Vilniui įteikta Vilniaus ir Suomijos Joensū miesų bendradarbiavimo 35-mečio proga. Ją sukūrė tuometinės Šiaurės Karelijos politechnikos mokyklos studentė Marjo Pauliina Riihelae (Haikonen). Kodėl gegutė? Nes tai – Šiaurės Karelijos regioninis paukštis.
